Paieška

Vatican News
Šeimos metai 'Amoris laetitia' 2021-2022 Šeimos metai 'Amoris laetitia' 2021-2022 

Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (gegužės 16 d.)

Šeštadienį minėtos Tarptautinės šeimos dienos proga paskelbtas LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininko vysk. Arūno Poniškaičio sveikinimas. Ganytojas pažymi: „Šeima nėra tik vienos dienos tikrovė. Šeima gyvuoja be pertraukų ir neterminuotai. Ji yra namai, kurie visada laukia; santykis, kuris išlieka; meilė, kuri pasitiki. <...> Keliaujame per Šeimos metus, kurių vienas iš siekių – kad meilės džiaugsmas atsinaujintų kiekvienoje šeimoje. Juk toks yra kiekvienos šeimos troškimas, jos jėga. <...>. Ne kartą cituojami šv. Teresės iš Kalkutos žodžiai, kad „pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje“. Tad kiekvienos šeimos pastangos skirti vieni kitiems laiko, išklausyti, suprasti, priimti, atleisti, pasitikėti yra nepaprastai svarbus ir niekuo nepakeičiamas indėlis į taiką daug platesniu mastu: mūsų visuomenėje ir netgi visame pasaulyje“.

Sekmadienį švenčiant Šeštines minėta ir Visuomenės komunikavimo diena. Popiežiaus Pranciškaus šių metų Žinioje komunikavimo dienos proga kviečiama nesitenkinti „informacijos pusfabrikačiais“, bet „eiti ir pasižiūrėti“ į tikrovę, „komunikuoti sutinkant žmones ten, kur jie yra, ir tokius, kokie yra“.

Šį principą galima taikyti viešajame nuomonių forume stebint diskusijas – dar būsimuoju laiku – Didžiojo šeimų gynimo maršo tema. Ne kartą skambėjo įspėjimai nepolitizuoti šio renginio, raginta vengti priešiškumo, išlaikyti pozityvią ir pagarbią intenciją. Štai keletas požiūrių:

Toma Bružaitė „Bernardinai.lt“ dienraštyje vis dėlto nepatikliai žvelgia į teiginius, esą maršo organizatoriai nesiekia politinių tikslų. Ji taip pat atkreipia dėmesį į viešojoje erdvėje krikščioniui nederamas veikimo priemones, nemandagius, žeminančius komentarus. Pasak autorės, šeimų viduje, tarpusavio santykiuose yra tikrasis mūšio laukas, o „pergalę atneš ne maršai, protestai ar pykčio išliejimai socialiniuose tinkluose“.

Kitokia perspektyva į šią visuomeninę akciją žvelgta penkių kunigų „Pokalbyje „Šeimų maršo“ tema jutubo kanalu „Vilties miestas“. Pranciškono br. Benedikto Jurčio OFM vestame pokalbyje sielovadiniu požiūriu svarstyta, kaip šiam žmonių judėjimui suteikti krikščioniškos vilties ir džiaugsmo. Pokalbio įžangoje sakoma: „ Krikščionių bendruomenė nėra statiška, kuri laukia, kad po pandemijos sugrįžtų tikintieji, ateitų žmonės. Bažnyčia yra dinamiška. Ji – nuolatiniame ėjime, džiaugsmo nešina dalyvauja šeimų gynimo marše. Ji eina link žmogaus“. Br. Astijus Kungys OFM šiame pokalbyje kvietė nebijoti dalyvauti marše ir reiškė dėkingumą už iniciatyvą, kuri „pabudina ir verčia susimąstyti“.

Vertas dėmesio ir filosofės Nidos Vasiliauskaitės komentaras „Delfi.lt“ nuomonių ringe. Autorė savo socialinio burbulo aplinkoje pastebi „smerkimo, dezinformacijos, tyčiojimosi iš organizatorių, rėmėjų ar galimų dalyvių kampaniją“ ir pripažįsta savo pasaulėžiūros evoliuciją: „prieš penkis ar dešimt metų „šeimos gynimo“ retorika ir man kėlė nuostabą bei juoką“. Ji rašo pati priklausant LGBT bendruomenei, bet nebijanti šeimų maršo. Pasak jos, tikrą pavojų kelia „lygių teisių“, LGBT ir feminizmo korta manipuliuojantys eurobiurokratai, „kontrolės visuomenę“ kuriantis ir savo pragmatinius interesus atstovaujantis nevyriausybinis sektorius. Gintis reikia nuo „ideologizuotų absurdiškų mokymų“, nuo „siundymo ekspertais“, kai nepasitikima žmonių kompetencija, brukamasi „šviesti ir perauklėti“,– rašo apžvalgininkė, beje, ankstesniuose komentaruose negailėjusi kritikos ir peršamai Stambulo konvencijai.

Praėjusį sekmadienį minėta Europos diena. Portale „Laikmetis.lt“ politologas ir diplomatas Egidijus Vareikis rašo apie šiemet prasidėjusią europiečių pilietinę diskusiją –  „Europos ateities konferenciją“.

Jis primena, kad „ jau beveik dvidešimt metų tas Briuselis yra ne jie, o mes, bet dažnas tautietis tuo dar netiki. Europoje ne viskas taip, kaip mūsų svajonėse, tad reikia arba pakoreguoti svajones arba… pakeisti Europą“. „Rašydami vadinamą Europos konstituciją, jos autoriai pabūgo pripažinti, kad Europos istorija, jos šaknys yra krikščioniškos. Atsisakė krikščioniškos praeities. Tai gal duokime jau krikščionišką ateitį?“,–siūlo E. Vareikis.

Lietuvoje neseniai minėta ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga VšĮ „Gerosios Naujienos centras“ ir radijo stotis XFM ketvirtą kartą surengė krikščioniškos žiniasklaidos konferenciją „Vakar. Šiandien. Rytoj“.

Šeštadienį ir sekmadienį Tarptautinė evangelizacijos mokykla pakvietė dalyvauti Zoom platformoje vakaruose „Kelionės į Sekmines“ – juos vedė Lietuvoje daugeliui pažįstami evangelizacinių renginių vedėjai, katalikų bendruomenės „Sion“ įkūrėjai iš Jungtinės Karalystės sutuoktiniai Michelle ir Peter Moran. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius su renginio dalyviais dalijosi liudijimu apie Šventosios Dvasios svarbą jo gyvenime.

Trečiadienį minėtos Tarptautinės slaugytojų dienos proga Kauno Klinikų kapelionas kun. Nerijus Pipiras sveikina visus slaugytojus ir dalijasi mintimis „Bernardinai.lt“ straipsnyje „Visuomenės aliejus ir vynas“.

Laikraštyje „XXI amžius“ rašoma apie sėkmingai vykstančius bažnytinių archyvų skaitmeninimo darbus. 2019 m. įsibėgėjusius skaitmeninimo darbus ketinama baigti šiemet. Straipsnyje aprašomos istorinės aplinkybės, nulėmusios skirtingą bažnyčių archyvų likimą Lietuvos regionuose. Jau suskaitmenintos Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų, Kaišiadorių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Šiaulių vyskupijose saugomos metrikų knygos, gegužę darbai vykdomi jau paskutinėje – Telšių vyskupijoje.

Šiluvos šventovė kviečia keliauti sužymėtais penkiais gyvosios piligrimystės maršrutais. Nuo gegužės mėnesio keliauti kviečiama ir Šiluvos piligrimų centre išsinuomojamais dviračiais.

Mėnraštyje „Artuma“ skelbiamas pokalbis apie piligrimystės patirtį su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ, kuris šiuo metu gyvena Šiluvoje, priima ir palydi piligrimus.

Šeštadienį ir sekmadienį Bažnytinio paveldo muziejus kvietė švęsti Vilniaus katedros varpinės gimtadienį: čia prieš septynerius metus atsivėrė durys lankytojams.

Bažnytinio paveldo muziejus pristato multimedijų gidą ir kviečia virtualiai pažinti reikšmingiausias Vilniaus arkivyskupijos paveldo vertybes. Garso įrašai, tekstai ir vaizdo medžiaga pateikiama trimis turais. Juose pasakojama apie  Šv. arkangelo Mykolo bernardinių bažnyčią ir vienuolyną, kur dabar įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus. Apie Vilniaus vienuolynus ir jų palikimą pasakojama ture „Dangaus miestas“. Multimedijų gidas atskleidžia ir Vilniaus katedros, jos požemių ir varpinės unikalumą.

Kastantas Lukėnas

2021 gegužės 16, 14:59