Paieška

Vatican News
Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino magistras kardinolas F. Filoni Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino magistras kardinolas F. Filoni 

Ką bombardavimo dienomis patyrė Šventosios Žemės krikščionys?

Smurtas ir konfliktas sukrėtė Šventąją Žemę. Ką šiomis dienomis patyrė joje gyvenančios krikščionių bendruomenės? Liudijimais iš Gazos ruožo ir Jeruzalės dalijasi Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordinas, priverstas sustabdyti ar atidėti Gazos Ruožo teritorijoje vykdomus paramos projektus. Apie krikščionių bendruomenės situaciją po bombardavimų gegužės mėnesį ir tvyrančią įtampą palestiniečių ir izraeliečių santykiuose Ordino aplinkraštyje pasakoja Gazos klebonas, Jeruzalės vikaras ir Patriarchato direktorius. Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino, kurio misijos pagrindas yra rūpinimasis Šventosios Žemės krikščionimis, Didysis magistras pasidalijo raginimu melsti Mariją, Taikos Karalienę, kad pasaulio krikščionys neužmirštų karų, neapykantos ir smurto kankinamos Šventosios Žemės poreikių.

Pažymėtina, kad Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino aplinkraštyje patalpinta medžiaga su liudijimais iš Gazos Ruožo ir kitų Jeruzalės katalikų lotynų patriarchato teritorijų surinkta tuo metu, kai dar vyko derybos dėl paliaubų.

Vienintelės Gazos Ruože katalikų parapijos, esančios Gazos mieste, klebonas pasakojo, kad prieš karinių pat veiksmų pradžią ruožo gyventojai arabai – absoliuti dauguma musulmonai – buvo jau matę artėjančią pandemijos pabaigą ir grįžimą į normalesnį gyvenimą. Tačiau prasidėjęs konfliktas visa tai pavertė niekais – moksleiviai jau rengėsi sugrįžti į mokyklas, Šventosios Šeimos parapija jau buvo paskelbusi dešimties jaunimo grupių veiklos programą, pasakojo parapijos klebonas argentinietis kun. Gabriel Romanelli.

Gazos Ruožo krikščionys yra mažumos bendruomenė. Iš dviejų milijonų teritorijos gyventojų tik apie 1 200 yra krikščionys, o katalikai tesudaro dešimt procentų Gazos Ruožo krikščionių. Per pirmąją konflikto savaitę tikintieji negalėjo lankytis bažnyčioje dėl įvestų judėjimo apribojimų. Tačiau klebonas ir jo vikaras sugebėjo lankyti tikinčiuosius, suteikti jiems paramą, parūpinti maisto ir vaistų, ypač senoliams ir didžiausią Gazos Ruožo mokyklą administruojančioms Rožino kongregacijos vienuolėms.

Mokykla nenukentėjo nuo bombardavimų, nes izraeliečiai ir palestiniečiai laikėsi įsipareigojimo nesitaikyti į krikščioniškas institucijas, neturinčias nieko bendra su politika ar sukarintomis grupuotėmis. Tačiau labai nukentėjo kvartalas aplink mokyklą, kuriame daug strateginių objektų, prieš kuriuos surengti antpuoliai. Vienuolės yra sveikos, nenuilstamai meldžiasi už taiką, pasakojo klebonas.

Daugelis krikščionių šeimų neteko gyvenamo būsto per Izraelio aviacijos antpuolius, kai kurių namai sugriauti, kitų tik apgadinti, nukentėjusios šeimos turėjo persikelti pas artimuosius ar draugus. Po aštuntos konflikto dienos parapija galėjo atverti duris ir priimti šešias šeimas.

Pasak klebono, visi Gazos miesto krikščionys liudija savo tikėjimą. Prie parapijos prisiglaudusi ortodoksų bendruomenė reguliariai dalyvauja katalikų apeigose. „Jie mums yra tikėjimo pavyzdys, iš jų mokomės tikėjimo tvirtumo,  evangelinio paprastumo ir nenuilstančio pamaldumo“, – pasakojo katalikų kunigas, kuris bombardavimo dienomis nepabūgęs pavojaus lankė tikinčiuosius, kartu meldėsi, teikdamas moralinę, dvasinę ir materialinę paramą.

Šventosios Žemės sielovadininkus ypač liūdina konflikto dienomis bendruomenėse išaugusi įtampa. Analizuodamas įvykius privedusius prie naujo konflikto gegužės mėnesį Šventoje Žemėje, Jeruzalės Lotynų patriarchato vikaras hebrajų kalbos katalikams kun. Rafik Nahra pasakojo apie didelę ir nelauktai iškilusią įtampą tarp arabų ir žydų, išaugusį skaičių aukų dėl sąskaitų suvedinėjimo arabų bendruomenėje, nuo kurio nusigręžė Izraelio teisėsauga, ir smurtines provokacijas miestų kvartaluose, kuriuose ligi šiol vyravo santarvė.

„Tylioji dauguma bijo, tačiau arabų populiacijos dalis smarkiai įpykusi dėl Izraelio taikomų dvigubų standartų – palestiniečiams neleidžiama atsiimti savo žemių, o žydams suteiktos juridinės garantijos“, – samprotavo Jeruzalės patriarchato vikaras.

Jis prisiminė, kaip izraeliečių policija su kolonistais neseniai privertė palestiniečius apleisti savo namus Rytų Jeruzalėje, tvirtindami, kad šie priklausė žydams prieš 1948 metus, ir draudimą musulmonams melstis Al Aksos mečetėje tą dieną, kai Izraelyje buvo minimos Jeruzalės prijungimo metinės – gegužės 10-ji – menanti visos Jeruzalės, įskaitant senamiestį, okupaciją 1967 m. per Šešių dienų karą. „Šios provokacijos pažeidė metų metus kurtą trapią santarvę, suteikdamos „Hamas” sąjūdžiui pretekstą atnaujinti karą su Izraeliu“, – pažymėjo vikaras.

Karo veiksmai pareikalavo aukų taip pat hebrajų kalbos katalikų bendruomenėje. Nuo palestiniečių paleistų raketų žuvo trys žmonės: Indijos pilietė, dirbusi senolės slaugytoja Aškelone, ir du tailandiečiai darbininkai, pasakojo kun. Rafik Nahra.

Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordinas viliasi galėsiąs teikti labai skubiai reikalingą paramą, tęsti pagalbos projektus, kuriuos nutraukė bombardavimai. Pasak Jeruzalės lotynų patriarchato administracijos vadovo Sami El-Yousefo, patriarchatas šiuo metu susiduria su kliūtimis persiųsti pinigus humanitariniams projektams į Gazą, nes per antpuolius buvo sugriautos keturių bankų patalpos, o likusių bankų galimybės disponuoti grynais pinigais labai ribotos.

Dėl statybinių medžiagų trūkumo Gazoje įšaldyti ar atidėti kai kurie projektai, įskaitant Gazos mokyklos salės statybą, Šv. Šeimos parapijos salės ir vienuolyno stogo remontą. Taip pat atidėti Meilės dukterų kongregacijos Gazoje vadovaujamo neįgalių vaikų priėmimo centro didinimo darbai, kuriuos finansuoja Kelno arkivyskupija. Jie turėjo būti užbaigti birželio mėnesį.

Dar kita kliūtis – nesaugumo padėtis keliuose, sukelianti sunkumų labdaros vykdytojams ir darbininkams saugiai keliauti iš Vakarų Kranto. Dėl to stabdomi įvairūs projektai, įskaitant Jeruzalės lotynų patriarchato stogo perdengimo darbus.

Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordinas tikisi rasti būdų, kaip Gazoje padėti namus praradusioms šeimoms, paremti netekusius darbo krikščionis ir visus, psichologiškai prislėgtus vienuolika dienų trukusio bombardavimo.

Ordino Didysis magistras kardinolas Fernando Filoni pakvietė visus narius neprarasti vilties ir kasdien melsti Mariją, Taikos Karalienę, kad neleistų agresyvumui nustelbti geros valios, kad iškilusios problemos neatrodytų neišsprendžiamos ir išprašytų Visagalį Dievą, kad būtų greitai išspręstos visos situacijos, kurios atrodo neišsprendžiamos. (SAK / Vatican News)

2021 gegužės 28, 14:09