Jaudinantis kunigo Livinuso įšventinimas
Būna tokių istorijų, kur nereikia jokių papildomų apibūdinimų, kurios kalba pačios už save, kurių stiprybė – jų esmėje. Istorijos, kur susitinka tikėjimas ir viltis, susipina į norą, kuris tampa tarnyste. Susitikimu. Livinuso Esomchi Nnamani, įšventinto į kunigus Didįjį ketvirtadienį, istorija – tai pasakojimas apie žmogų, atsiliepusį į pašaukimą, sužinojusį, kad sunkiai serga ir paprašiusį, kad jo tikėjimo kelias būtų vainikuotas, kad ir iš anksto. Prašymas, į kurį gautas išskirtinis „Taip“ išskirtinai greitai.
Viskas per 24 valandas
Kunigas Livinus atvyko į Italiją iš Nigerijos 2019 m. Visomis jėgomis kovojo su sunkia liga, tuo pat metu tęsdamas studijas. Paskutinės ligos komplikacijos pastūmėjo jį prašyti popiežiaus išpildyti jo troškimą tapti kunigu. Livinus parašė popiežiui Pranciškui Didžiosios savaitės trečiadienį, kovo 31 d. Rašė iš vienos Romos ligoninės, kur buvo paguldytas dėl leukemijos. Turbūt negalėjo įsivaizduoti, kad tas jo troškimas išsipildys vos po 24 valandų.
Tėvo meilė
Troškimas, prašymas, Šventojo Tėvo atsakymas. Istoriją Vatikano radijui papasakojo Romos vyskupas augziliaras Daniele Libanori. „Sužinojau apie šį jauną sergantį vienuolį, paguldytą į ligoninę Romoje, apie jo troškimą tapti kunigu, kuriam reikėjo ypatingo leidimo. Tad pasakiau jo vienuolijos vyresniajam, kad jis pats turi parašyti prašymą“, – pasakoja vyskupas, kuris vėliau šį prašymą perdavė popiežiui.
„Po valandos ar truputį daugiau Šventasis Tėvas suteikė leidimą įšventinti jį kunigu. Visa tai įvyko kovo 31 d., Didįjį trečiadienį, nepraėjus nei dviem valandoms.“
Liturgija ligoninėje
Kitą dieną, Didįjį ketvirtadienį, vyskupas Libanori Šv. Petro bazilikoje turėjo dalyvauti ryto Mišiose, kurias aukojo popiežius. „Kol ruošiausi Mišioms, prie manęs priėjo vienas žmogus, sakydamas, kad mane nori pamatyti popiežius. Nuėjau į zakristiją, jis man padavė dokumentą, kuriame buvo jo sutikimas įšventinti Livinusą“, – pasakoja vyskupas. Ta diena tapo nepamirštama jaunam vienuoliui iš Nigerijos. „Tos pačios dienos popietę ligoninėje surengėme įšventinimo liturgiją. Livinus buvo labai susijaudinęs, tačiau jam buvo nelengva dėl jo būklės. Šventėme Mišias oriai, lėtai, kad per daug jo nenuvargintume. Jis buvo laimingas. Manau, tai buvo labai brangi akimirka jam.“
Liturgijos metu vyskupas patepė naujojo presbiterio rankas krizma, kurią prieš porą valandų Šv. Petro bazilikoje pašventino popiežius.
Kunigystės prasmė
Pasak vyskupo, daugelis priima kunigystę kaip teises, leidžiančias švęsti sakramentus patarnaujant Dievo tautai. Be abejonės, tai svarbu, tačiau kunigas visų pirma yra žmogus, galima pavadinti, sukonfigūruotas pagal Kristų. „Sakiau Livinusui, kad jis išgyvena savo kunigystę ir šiuo savęs dovanojimu, ligoje, kuri jį apsunkina, galbūt ir žemina ir neleidžia jam išgyventi tarnystės kaip kitiems. Tačiau vienintelės, tikros, didžiosios Mišios, kurias kiekvienas krikščionis švenčia – dovanoti save kasdieniame gyvenime, o kai Dievas panorės – ir mirties akivaizdoje, vienybėje su Kristumi. Todėl Livinuso kunigystė nėra pažeista jo būklės, priešingai – išaukštinta, nes dar akivaizdžiau, kas yra kunigas.“
Palaiminimas
Kunigystės šventimams buvo pasirengta ligoninėje, į kurią kunigas buvo paguldytas. Savo pirmąjį palaiminimą naujasis presbiteris suteikė ligoninės medikams ir slaugėms, kurie juo su meile rūpinosi. Liturgijoje dalyvavo ir jo vienuolijos broliai.
Spėjo išsipildyti didžiausias Livinuso troškimas. Nepraėjus nei mėnesiui, Livinus iškeliavo pas Viešpatį.
Livinuso istorija primena ir kito jauno vienuolio – Salvatore Mellone – istoriją, kuri sukrėtė Italiją 2015 m. Sergantis vėžiu vienuolis buvo įšventintas į kunigus Trani-Barletta-Bisceglie vyskupijoje prieš pora metų. „Pirmąjį kunigiškąjį palaiminimą suteiksi man“, – paprašė popiežius Pranciškus. Pažadą kunigas ištesėjo, vėliau aukojo Mišias kasdien du mėnesius, iki kol įžengė į Tėvo namus.
(DŽ / Vatican News)
