Ilgas Karolio de Fuko kelias į šventumą
Bažnyčia, primindama ir pasakodama šventųjų gyvenimus, įrašydama juos į savo liturginį kalendorių, tuo pat metu primena, kad šventumas yra ne kelių išrinktųjų, tačiau visų pašaukimas. Šventųjų gyvenimai, dažnai netelpantys į įprastus rėmus, praminantys naujus Dievo liudijimo ir Evangelijos skelbimo kelius, dažnai padeda kitiems tikintiesiems suprasti, koks gali būti jų šventumo kelias konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis.
„Ši kanonizacija bus proga visiems mums atskleisti arba prisiminti Karolio de Fuko palikimą, įsigilinti į jį. Man atrodo, kad jis iš tiesų yra mūsų dienų šventasis. Jo gyvenimas ir darbas tarp kitų rodo, kokia turi būti misija šiandien“, – Vatican News sakė t. Vincentas Feroldi, Prancūzijos vyskupų konferencijos Santykių su musulmonais skyriaus direktorius. Galima priminti, kad paskutinysis Šarlio de Fuko gyvenimo laikotarpis praėjo Alžyre, tarp musulmonų.
„Jis liudijo brolybę, tačiau jam prireikė laiko suprasti, ko Viešpats iš jo tikisi, ir tai labai įdomi aplinkybė“, – sakė t. Feroldi, priminęs Karolio de Fuko kelią, kuris prasidėjo karinėje tarnyboje, driekėsi per klajones Maroke, galiausiai atvedė į Alžyrą, kuriame palaimintasis gyveno tarp tuaregų, liudydamas Kristų malda, artumu mažiausiems, kiekvienam teikiamu brolišku žvilgsniu. Karolio de Fuko misijos skelbti Kristų pojūtis buvo nepaprastai stiprus, galima sakyti – aistringas, bet tuo pat metu romus ir nuolankus, pagarbus jį supantiems žmonėms ir jų kultūrai. Ši misija išsipildė per mažus kasdienius gestus, iš širdies į širdį, kurioje slėpiningai darbuojasi Šventoji Dvasia. (RK / Vatican News)
