Paieška

Vilniaus Gailestingumo šventovė Vilniaus Gailestingumo šventovė 

Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (balandžio 11 d.)

Vilniuje švęsta Gailestingumo savaitė baigėsi šventine kulminacija Dievo Gailestingumo sekmadienį. Tęsėsi ir Didįjį penktadienį prasidėjusi Dievo Gailestingumo novena. Kiekvieną dieną aukotos Mišios, buvo meldžiamasi Rožinio, Dievo Gailestingumo vainikėlio maldomis, vyko naktinės Švč. Sakramento adoracijos.

Daugelis savaitės pamaldų bei renginių transliuoti internetu. Savaitės pamaldos lietuvių ir lenkų kalbomis transliuotos internetu, per Marijos radiją, sekmadienį taip pat LRT Plius ir TVP Wilno kanalais; Dievo Gailestingumo sekmadienį vyko transliacija taip pat anglų (per EWTN Global Catholic Network televiziją) ir prancūzų kalbomis (per Radio Esperance). Vilniaus piligrimų centras kvietė į virtualią piligrimystę Gailestingumo keliu po šv. Faustinos Kovalskos ir pal. kun. Mykolo Sopočkos gyvenimą Vilniuje menančias vietas. Šv. Faustinos namelyje eksponuota dailininko Vaidoto Kvašio paroda „Gailestingumo darbai“.

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras per Gailestingumo savaitę kvietė internetu klausytis pranešimų šeimos, bendravimo bei ugdymo temomis – tuo drauge paminint Šeimos– Amoris laetitia metus. Šie pranešimai taip pat liudijimų vakarai transliuoti Gailestingumo šventovės feisbuko paskyroje. Viename iš jų viešėjo juvelyrikos kūrėja Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė – jos sukurtas šv. Faustinos relikvijorius konkurse buvo išrinktas geriausiu. Šį relikvijorių planuojama pašventinti spalio 5-ąją, Šv. Faustinos liturginio minėjimo dieną. Šeštadienį vyko virtuali ekumeninė Šviesos kelio procesija, po jos Dievo Gailestingumo šventovėje giedotas Apreiškimas šv. apaštalui Jonui.

Prieš 95 metus, balandžio 4-ąją, taip pat švenčiant Velykas, popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. „Bernardinai lt“ dienraštyje Irena Petraitienė aprašo pal. Jurgio Matulaičio pastangas atverčiant Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių „naują istorijos lapą“.

Kauno arkivyskupijos muziejus šia proga surengė virtualią parodą. Kauno metropolinės arkivyskupijos istoriją vaizduojanti paroda eksponuojama taip pat arkikatedroje bazilikoje.

Vilkaviškio vyskupijos svetainėje taip pat pažymima šios vyskupijos steigimo 95 -erių metų sukaktis. Primenami vyskupijos gyvavimo etapai, pažymimas prieš penkiolika metų (2006 m.) vykęs IV Eucharistinis kongresas, sutraukęs daug maldininkų ir sutelkęs parapijas.

Laikraštyje „XXI amžius“ istorikės Janinos Bucevičės straipsnyje aptariamas senos ir garsios Žemaičių-Medininkų vyskupijos pertvarkymas, prieš 95-erius metus įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, taip pat Telšių vyskupiją. Straipsnyje pažymimas Telšių vyskupijos istorinis paveldas: Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejus.

Šv. Velykų proga Genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „Viltingas „Aleliuja“ iš toli“. Parodoje eksponuojami su šv. Velykomis susiję politinių kalinių ir tremtinių fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.

Šiemet katalikai ir ortodoksai švenčia Velykas labai skirtingu laiku, beveik mėnesio skirtumu: ortodoksai Velykų laukia gegužės 2-ąją. „Bernardinai.lt“ dienraštyje ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila rašo apie skirtingus kalendorius ir Velykų datos nustatymo istoriją, drauge primena, kad visuotinės Bažnyčios vienybei Velykų data nėra gyvybiškai svarbus klausimas. Vis dėlto viliamasi, kad 2025-aisiais pasaulio krikščionims minint visuotinio Nikėjos Susirinkimo 1700 metų jubiliejų pavyks sutarti dėl vieningos Velykų šventimo datos, nes tais metais Velykų data pagal Rytų ir Vakarų paschalijas sutaps.

Kunigas biblistas Algirdas Akelaitis jutubo kanalu 72.lt vėl pakvietė Šventojo Rašto mylėtojus į Velykų mistagoginę kelionę. Liturginio „B“ ciklo metais jis siūlo nebekartoti pernykščių „A“ metais aptartų skaitinių, o šiuo Velykų laiku keliauti Apaštalų darbų knygoje aprašytu Bažnyčios skleidimosi keliu.

Atsinaujinusiame „šaunių vaikų žurnale“ „Bitutė“ pasakojama apie spalvingas Velykų šventimo tradicijas pasaulio šalyse, taip pat paaiškinama, kodėl Velykos yra svarbiausia krikščionių šventė.

Balandžio mėnesio maldyne „Magnificat“ eucharistietė ses. Emanuela Linda Ceple SJE apmąsto Šventajame Rašte aprašytus Dievo apsireiškimus ir apibendrina: labiausiai sukrečiantis ir viską perkeitęs apsireiškimas įvyko Jeruzalės kambaryje, durims esant užrakintoms, kai pasirodęs Jėzus tarė : „Ramybė jums“.

Balandžio Artumos“ numeryje kviečiama susipažinti su Mišiolo naujojo leidimo rengimu. Apie šios liturginės knygos istoriją ir prasmę pasakoja LVK liturgijos komisijos narys arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, kunigai Artūras Kazlauskas ir Algirdas Akelaitis. Pokalbyje ne kartą minimi prieš keturis dešimtmečius išleisto ir tebenaudojamo Mišiolo rengėjų, ypač kun. Vaclovo Aliulio MIC atlikti darbai.

Portale „Laikmetis.lt“ Rūta Šalaševičienė dalijasi mintimis, kaip perteikiant krikščioniškąją žinią svarbu skirti Bažnyčios mokymą, jo sielovadinį taikymą ir apologetinę poziciją. Autorė yra bendruomenės „Gyvieji akmenys“ koordinatorė, Suaugusiųjų katechezės tarnybos bendradarbė, savo įžvalgas vaizdžiai iliustruoja palyginimu: „Krikščioniškos žinios perdavimo skaitiklis ir vardiklis“.

Dievo Gailestingumo sekmadienį bendruomenė „Gyvieji akmenys“ pakvietė nuotoliniu būdu dalyvauti Atsinaujinimo dienoje tema „Malonės versmė“.

Kastantas Lukėnas

2021 balandžio 11, 13:33