Paieška

Vatican News
Akvilos Collemaggio bazilika Akvilos Collemaggio bazilika 

Italijos Akvilos vyskupija rengiasi popiežiaus Celestino atlaidams

Akvilos arkivyskupas paskelbė, jog pagrindinis garsiųjų, daugiau kaip septynis šimtmečius kasmet švenčiamų Celestino atlaidų svečias šiemet bus kardinolas Enrico Feroci.

Gegužės 19-ąją liturginiame kalendoriuje minimas šv. Celestinas V, viduramžių popiežius, po penkių mėnesių tarnystės savanoriškai pasitraukęs iš vyriausiojo Bažnyčios ganytojo pareigų. Rugpjūčio 28-ąją Akvilos mieste centrinėje Italijoje švenčiami vieną parą trunkantys atlaidai, vadinami Celestino atlaidais, kuriuos popiežius šv. Celestinas nurodė kasmet švęsti.

Vienas iš svarbiausių Celestino atlaidų įvykių yra Šventųjų durų atidarymas į šventovę, kurioje vienuolis eremitas 1294 metais buvo paskelbtas popiežiumi ir kur ilsisi jo žemiškieji palaikai. Akvilos arkivyskupas pranešė, jog šiemet šventąsias duris į Marijos Collemaggio baziliką Akviloje atvers kardinolas Enrico Feroci, Romos vyskupijos Dieviškosios Meilės Marijos parapijos klebonas.

Aštuoniasdešimties metų E. Feroci yra vienas iš naujųjų Romos Bažnyčios kardinolų. Jis, prieš tapdamas kardinolu 2020 metais, ėjo Dieviškosios Meilės Marijos parapijos klebono pareigas. Jis buvo konsekruotas vyskupu, laikantis taisyklės, jog visi kardinolai privalo būti jais konsekruoti, nors pasitaiko išimčių.

Kardinolas E. Feroci turi ypatingą asmeninį ryšį su Abrucų regiono sostine Akvila, nes gimė šios vyskupijos miestelyje Picolyje (Pizzoli), kuris yra tik apie 20 km nuo Marijos Collemaggio bazilikos. Būdamas vienuolikos metų, E. Feroci įstojo į mažąją kunigų seminariją, paskui – į kunigų seminariją Romoje, kur 1965 metais buvo įšventintas kunigu. E. Feroci Romos vyskupijoje dirbo ne tik parapijose, bet yra buvęs ir Romos Caritas pirmininku.

Akvilos arkivyskupas, kardinolas Giuseppe Petrocchi patvirtino, kad ir šiemet per atlaidus bus laikomasi nuo tryliktojo amžiaus perduodamų Celestino atlaidų tradicijų. Visi dalyviai galės pelnyti visuotinius atlaidus sukalbėję Tikėjimo išpažinimą, „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“ popiežiaus intencija, atlikę išpažintį, priėmę Komuniją ir pamaldžiai įžengę į Akvilos Marijos baziliką pro šventąsias duris.

Atlaidus pelnyti galima tik vieną parą, nuo rugpjūčio 28 iki 29 dienos. Popiežius šv. Celestinas atlaidų bulėje aiškiai nurodė, jog atlaidai „išriša nuo kalčių ir bausmių, kurias tikintysis pelnė savo nusikaltimais, padarytais po krikšto, visus, kurie iš tikrųjų savo nusikaltimus apgailės ir išpažins, bei įeis į baziliką nuo Šv. Jono Krikštytojo kankinystės minėjimo vigilijos mišparų iki šventės mišparų“. Pasibaigus atlaidams Akvilos arkivyskupas kardinolas Giuseppe Petrocchi uždarys šventąsias duris.

Sakoma, kad šv. Celestino V įpėdinis popiežius Bonifacas VIII įvedė paprotį švęsti Bažnyčioje Šventuosius metus pagal Akviloje Celestino įvestus atlaidus. Kita vertus, istorija moko, kad 1216 m. popiežius Honorijus III, šv. Pranciškaus Asyžiečio prašymu, suteikė atlaidų privilegiją Porciunkulės bažnyčios lankytojams kiekvieną metų dieną, vėliau privilegija praplėsta visoms pranciškonų bažnyčioms rugpjūčio 1–2 dienomis.

Celestinas V buvo vienuolis atsiskyrėlis, gyvenęs sunkiai pasiekiamose Abrucų kalnų vietovėse, turėjo daug pasekėjų, garsas apie jį, jo pamokymus ir radikalų asketiškumą sklido toli. Prieš tapdamas popiežiumi jis įsteigė keletą vienuolynų ir pastatė Marijos Collemaggio baziliką Akviloje. Po išrinkimo popiežiumi, kai pasivadino Celestinu, jo pasekėjus vienuolius imta vadinti celestinais. Celestinas V niekada nebuvo įkėlęs kojos į Romą, todėl nestebina, kad jis apsisprendė būti skelbiamas popiežiumi ne Romoje, o Akviloje.

Popiežius Celestinas V, išrinktas popiežiumi 1294 metų vasarą, atsistatydino tų pačių metų gruodžio mėnesį, po pusantrų metų mirė, o 1313 m. buvo kanonizuotas Bažnyčios šventuoju. (SAK / Vatican News)

2021 balandžio 22, 11:40