Paieška

 Šv. Kazimieras Šv. Kazimieras 

Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (kovo 7 d.)

Į antrosios Gavėnios savaitės liturgijos tėkmę ketvirtadienį įsiterpė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero iškilmė. Vilniaus katedroje nuo pirmadienio vyko Šv. Kazimiero atlaidų savaitė, aukotos Mišios lietuvių, lenkų, baltarusių ir kitomis užsienio kalbomis. Pamaldos buvo transliuojamos Vilniaus arkikatedros bazilikos „Youtube“ kanalu. Šeštadienį Vilniaus arkikatedros jaunimas kvietė internetu dalyvauti „Šv. Kazimiero dienos jaunimui“ programoje.

Bažnytinio paveldo muziejus pakvietė į virtualių renginių ciklą „Nepažįstamas ir tolimas Lietuvos šventasis“. Jau penktus metus Katedros bendruomenės organizuojamame Šv. Kazimiero statulėlės konkurse šiemet buvo kviečiama kurti ne tik statulėles, bet taip pat vaizdo klipus. Sulaukta 74 kūrinių, juos galima apžiūrėti internete. 

Šv. Kazimiero iškilmės išvakarių Mišių homilijoje vysk. Arūnas Poniškaitis pabrėžė meile grindžiamos vienybės svarbą. Pasak ganytojo, siekti vienybės nėra lengva ir paprasta, ypač kai kalbama kitomis kalbomis, skiriasi požiūriai ar pasaulėžiūra; šią vienybę diena iš dienos reikia kurti savo aplinkoje. Vyskupas minėjo popiežiaus Pranciškaus paskelbtus netrukus prasidėsiančius Šeimos metus ir kvietimą, kad kiekviena šeima savitu būdu per meilę liudytų šviesą pasauliui. Įsakyti mylėti gali tik Dievas, kuris pats yra Meilė; jei žmoguje nebus giluminio troškimo mylėti, to neįmanoma įgyvendinti konkrečiais valstybės potvarkiais ar įstatymais.

Šv. Kazimiero iškilmės Mišiose vysk. Darius Trijonis aptarė šiandien nemadingai skambančią „tarnystės“ sąvoką. Pasak jo, mokinystės kelyje turime drauge nueiti tam tikrą kelionės atkarpą, kad taptume Jėzaus draugais. Ganytojas kvietė maldoje subrandinti norą sekti Jėzumi ir pabrėžė, kad tarnystė Dievui susijusi su meile artimui. Jis kvietė „su pagarba, bet neišsižadant tiesos“ ieškoti dialogo taip pat su tais žmonėmis, kurie kvestionuoja Dievo planą dėl lytiškumo ar tradicinio šeimos modelio.

Pirmadienį atlaidų Mišiose kun. Kęstutis Smilgevičius kvietė pažvelgti į šventojo Kazimiero gyvenimo istorinę aplinką, tuometinę palyginti taikingą valstybės statybos epochą, neseniai prasidėjusį bajorijos krikščionėjimą, parapijų bei altarijų steigimą. Pamokslininkas priminė šv. Kazimiero dvasinį gyvenimą formavusius krikščioniškojo atgimimo veiksnius, pranciškonų observantų (bernardinų) neturto bei asketizmo pavyzdį, pamaldumą Švč. M. Marijai. Kazimiero Jogailaičio akimis pasižvalgius po istorinę panoramą pamokslininkas kvietė atsiliepti į Evangelijos skaitinyje skambėjusį kvietimą: vykdyti Dievo įsakymus ir tapti Jėzaus draugu.

Šventasis Kazimieras taip pat paminėtas arkivyskupo Kęstučio Kėvalo Gavėnios rekolekcijose, trečiadieniais vykstančiose Kauno arkikatedroje. Kalbėdamas jaunimui ganytojas pabrėžė, kad žmogiškoji prigimtis yra pajėgi priimti šventumo iššūkį.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius „Gavėnios kelionės“ vaizdo įrašuose šventojo Kazimiero gyvenimo pavyzdžiu iliustravo, kad pralaimėtas mūšis dėl žemiškos karūnos reiškė laimėtą karą įgyjant dangaus garbę.

Ketvirtadienį Šiaulių vyskupijos jaunimo centras surengė nuotolines rekolekcijas jaunimui „Kelionė Velykų link“.

Antrą savaitę viešumoje nerimsta diskusijos, aštriai žodžiuojamasi socialiniuose tinkluose, rengiamos akcijos dėl politikų peršamos Stambulo konvencijos ir su ja susijusių šeimos bei lytiškumo temų. Diskusijų svarbą pažymi ganytojų komentarai.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius per II Gavėnios sekmadienio Žodžio liturgijos transliaciją tarp pagirtinų nuostatų „statinės medaus“ Stambulo konvencijos tekste įžvelgia taip pat „šaukštą deguto“ – prigimtinio įstatymo nepaisymą dirbtinai konstruojamoje „socialinės lyties“ sąvokoje. 

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kunigams skirtame laiške aiškiai pabrėžia žodžio laisvę ir teisę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui ar visuomenės grupei.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ feisbuko juostoje ir „Bernardinai.lt“ dienraštyje taip pat dalijasi nuomone ir teise ją išsakyti. Jis taip pat reiškia apgailestavimą dėl patyčių, kurias patiria homoseksualių polinkių žmonės. „Esu tikras, kad Evangelija ir Jėzus, kurį išpažįstu, nėra nė prieš vieną žmogų, o tik už tiesą ir tam, kad padėtų išsilaisvinti iš blogio, veikiančio žmoguje“ – rašo ganytojas.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje vertybinių diskusijų karštymečiu kviečiama atsigręžti į pal. Jurgio Matulaičio pavyzdį. Simono Bendžiaus publikacijoje palaimintojo arkivyskupo „Užrašų“ mintis komentuoja ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Publikacijos antraštei parinkta aktualiai skambanti citata „Mums turi rūpėti sielų išganymas, o ne priešų pažeminimas“.

Pozityviais įrašais feisbuko auditoriją praturtinantis Benas Ulevičius be pykčio ir taikliai sugebėjo išsakyti tuos dalykus, kurie – beje, ne jam vienam – „nepatinka“  pastarųjų diskusijų katile.

Pranciškonas kun. Paulius Vaineikis feisbuko juostoje atsiprašė tų, kuriuos įskaudino ar nuliūdino savo retorika. „Laiminu ir meldžiuosi už visus, kurie yra kitokios nuomonės ir įsitikinimų“, – patikina brolis Paulius. Beje, portale „Laikmetis“ skelbiamas platus pokalbis, leidžiantis suvokti kontekstą, kuriame nuskambėjo žiniasklaidos tiražuojami jo žodžiai.

Teisininkė Kristina Zamarytė Sakavičienė tekste „Neapykantos kalbos normos kaip totalitarizmo įrankis“ apžvelgia groteskiškus siekius administracinėmis ir baudžiamosiomis priemonėmis kurti visuomenėje daugiau meilės.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. prof. Andrius Narbekovas tekste „Stambulo konvencija“ – Trojos arklys“ primena 2018m. paskelbtą Lietuvos vyskupų kreipimąsi, kuriuo nepritariama Konvencijos ratifikavimui.

Portale „Laikmetis.lt“ Valdas Kilpys siūlo įdėmiau paskaityti dokumentus, lydinčius pagrindinį Stambulo konvencijos tekstą.

Plungės kultūros centras kviečia Lietuvos žmones artėjančią Kovo 11-ąją paminėti, atsisakant piktų ir įžeidžiančių komentarų internetinėje erdvėje bei socialiniuose tinkluose. Jis paskelbė iniciatyvą „11 dienų be pykčio“.

Portalas „Laikmetis.lt“ praneša apie praėjusią savaitę vykusį kapucinų ordino vadovų apsilankymą Lietuvoje.

Šeštadienį Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje arkivyskupas Gintaras Grušas aukojo Mišias už Covid-19 pandemijos aukas. Šios pamaldos tęsė Europos vyskupų iniciatyvą maldos tinklu suvienyti visas Europos šalis.

Jau devintą kartą pirmąjį kovo sekmadienį Lietuvos ganytojai kviečia minėti Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. Šia proga paskelbtame LVK pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo ir delegato užsienio lietuviams prelato Edmundo Putrimo laiške primenama apie popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Šventojo Juozapo metus, ypatinga tema papildančius ryšį su Lietuvos globėju šventuoju Kazimieru. Šie du maldos ir veiksmo vyrai „primena, kad daugybė žmonių tyliai, nebijodami ir nepaisydami kitų nepasitenkinimo ar galimo pasmerkimo daro gerus darbus“,– rašoma laiške.

Kastantas Lukėnas

2021 kovo 07, 11:04