Paieška

Vatican News
FILES-SPAIN-WOMEN-VIOLENCE-CRIME-RIGHTS

Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (vasario 27)

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje Lietuvoje vyko aistringos, nelabai su gavėnios atmosfera suderinamos, diskusijos, susijusios su jau prieš dešimtį metų Europos Tarybos Stambule priimta (bet ne visų Europos šalių pasirašyta ir ratifikuota) konvencija dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Apsižodžiavimai nustelbė popiežiaus Pranciškaus prašymą vasario mėnesį melstis už moteris, tampančias smurto aukomis, kad visuomenė išgirstų jų kančias, jas išklausytų ir apgintų.

Pastarosiomis dienomis debatų šia tema pilna visur. Prieš porą dienų kilusi polemika po kunigo Algirdo Toliato įrašo socialiniame „Facebook“ tinkle išjudino tokią laviną, kuri nustelbia net žinias apie koronaviruso pandemijos eigą.

Kunigui pakvietus pasirašyti peticiją prieš konvencijos ratifikavimą, visuomenė tarsi pasidalino į dvi dalis – viena smerkė populiarų, aštriomis temomis paprastai nepasisakantį dvasininką už politikavimą, kiti išreiškė jam savo paramą ir kvietė diskusijai. Po aršių apsidrabstymų purvais, praėjus kelioms dienoms viešojoje erdvėje  ima rastis vietos įvairioms nuomonėms, vyskupų konferencijos atstovų pasisakymams, tradicinę šeimos sampratą palaikantiems krikščionims ar nepritariantiems/pritariantiems konvencijai, ir ne visi iš karto „nukryžiuojami“, kaip kad kunigas Toliatas.

Čia vertėtų paminėti kardinolo Sigito Tamkevičiaus komentarą „Respublikai“ „Stovėti tiesos, gėrio ir šeimos pusėje yra svarbiausia dvasininko pareiga“, portalo „Lrt.lt“ straipsnį „Laužo ietis dėl Stambulo konvencijos: vyskupai užstojo Toliatą, kritikai sako – bažnyčia neturėtų kištis“, „Bernardinai.lt“ redaktoriaus Simono Bendžiaus pamąstymą „Kaip tapti nekenčiamam“ ar Andriaus Užkalnio komentarą „Delfi“ portale „Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas“ ir įvairius įrašus socialiniuose tinkluose, kaip kad parlamentaro Pauliaus Saudargo  pasisakymą „esu už kompromisų paiešką, kad visiems Lietuvos piliečiams maksimaliai būtų užtikrintos jų teisės“. Lietuvos vyskupų konferencijos išplatintame pranešime skelbiama, kad vyskupai džiaugiasi žmonių aktyvumu diskutuojant dėl šeimos, kaip visuomenės pagrindo, paminėdami, kad piliečių teisė pasisakyti svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais yra labai svarbi demokratinės visuomenės gyvenimo dalis. Tad belieka kartu su vyskupais džiaugtis dėl kylančių diskusijų ir tikėtis, kad pramoksime pakantumo kito nuomonei ir dialogo.

Kodėl tokie įprasti ir, rodos, stabilūs terminai kaip krikščioniška tapatybė ir krikščioniškos vertybės tikintiesiems ima reikšti skirtingus dalykus? Filosofas Povilas Aleksandravičius sako, kad Bažnyčiai šiandien svarbu atsakyti į klausimus, kas išlieka pastovu, o kas – kintama ir turės būti jos priimta. Pasak filosofo, persvarstymo reikalingas požiūris į žmogaus seksualumą Bažnyčios tarnų lytinio išnaudojimo skandalų kontekste tapęs veidmainiškumo ženklu. Apie tai – portalo „Lrt.lt“ publikacija „Filosofas: Bažnyčia buvo tapusi ne dvasinio gyvenimo vedle, o seksualumo administratore“, visas pokalbis – LRT radijo laidoje „Mažoji studija. Kultūra ir religija“.

Kita „Bernardinai.lt“ publikacija mus nukelia į praeitį: 2001 m. vasario 21-ąją popiežius šv. Jonas Paulius II į kardinolus pakėlė trečiąjį lietuvį istorijoje – tuometinį Vilniaus arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį. Sveikindami kardinolą šios sukakties proga, „Bernardinai.lt“ skelbia ištrauką iš knygos „Taip, laimingas. Kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Antanas Gailius“.

Paveldosaugininkai neleido į užsienį išvežti relikvijoriaus su 4 šventųjų relikvijomis, jis bus eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje, skelbia BNS. Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, vasario mėnesį kreipėsi pilietis, norėjęs į užsienį išvežti relikvijorių. Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo taryba konstatavo, kad relikvijorius su šventojo Kazimiero, šventojo Jurgio, šventojo Jono Evangelisto ir šventojo Aloyzo Gonzagos relikvijomis priklauso nacionaliniam palikimui, turi istorinę-kultūrinę vertę, todėl neleista jo išgabenti.

Šiemet vasarį sukako 220 metų nuo vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo. Ta proga „Bernardinai.lt“ paskelbė publikaciją „Vyskupo M. Valančiaus tarnystė: antikatalikiškos politikos akivaizdoje“.

(DŽ / Vatican News)

 

2021 vasario 27, 11:43