Paieška

Vatican News
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (spalio 25)

Ketvirtadienį, šventojo Jono Pauliaus II liturginio minėjimo dieną, Kauno arkikatedroje arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui uždėtas ypatingas jo tarnystės ženklas, metropolito palijus.

Apeigų pradžioje apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Antun Rajič paaiškino, kad pagal popiežiaus Pranciškaus nustatytą tvarką palijai bažnytinių provincijų ganytojams įteikiami dalyvaujant jų vyskupijų bendruomenėms. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas homilijoje kalbėjo apie palijaus simboliką, pažyminčią vienybę su Romos Sosto įpėdiniu, taip pat vaizduojančią švelnų Išganytojo jungą ir jo meilės naštą. Palijaus vilna taip pat vaizduoja ganomuosius, paklydusias, silpnas, sergančias avis. Arkivyskupas priminė, kad gražus palijaus ženklas, prieš uždedamas ant ganytojo pečių, būna padėtas ant apaštalo Petro kapo Vatikane, žymi Bažnyčios vienybę ir jos slėpinį.

Arkivyskupas homilijoje kalbėjo apie šventojo Jono Pauliaus II gyvenimo liudijimą, pagrįstą giliu maldos ryšiu su Viešpačiu ir atsidavimu Mergelei Marijai, atskleidė šio didžio popiežiaus įtaką pasaulio procesams, jo meilę ir palankumą Lietuvai. Jis pasidalijo asmenine patirtimi, kaip dalyvaujant Didžiojo ketvirtadienio pamaldose Šv. Petro bazilikoje išsipildė jo troškimas iš arti pamatyti Šventąjį Tėvą. Priminęs žymųjį pontifikato pradžioje nuskambėjusį padrąsinimą „Nebijokite: atverkite, plačiai atlapokite duris Kristui“ Kauno metropolitas baigdamas sakė: „Šis gyvenimas ir mūsų atsiliepimas Viešpačiui sekti Jį yra neapsakomos meilės mums dovana“.

Praėjusį Misijų sekmadienį katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ Kaune surengė Atsinaujinimo dieną apie ir šeimos pašaukime „meilės džiaugsmą“ (popiežiaus Pranciškaus paraginimo Amoris laetitia tema). Dėl pandemijos organizatoriams teko laikytis papildomų sanitarinių reikalavimų. Pirmojoje konferencijoje Ramūnas Aušrotas pristatė Šionštato šeimų judėjimą, kun. J. Kentenicho šeimų pedagogiką ir akademiją, kurią Lietuvoje per dešimt metų jau baigė penki šeimų kursai. Vincentas Vobolevičius taip pat dalijosi šeimos tėvo patirtimi, pristatė pradedamą mokslinį tyrimą apie tikėjimo perdavimą jaunajai kartai. Atsinaujinimo diena baigta Mišių šventimu, kuriam vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė informacinį pranešimą dėl žiniasklaidoje intensyviai aptarinėjamo režisieriaus Jevgenijaus Afinejevskio filmo Francesco ir jame nuskambėjusių popiežiaus Pranciškaus minčių apie būtinybę neatstumti homoseksualių asmenų. Glaustame pranešime pabrėžiama, kad „minėtasis filmas dabartinio Bažnyčios mokymo nekeičia“.

Portalo 15min laidoje „15/15“ prof. Paulius Subačius komentavo, ką reiškia cituojami popiežiaus Pranciškaus žodžiai platesniame Bažnyčios mokymo kontekste.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Toma Bružaitė atsiliepia į audringai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aptarinėjamą popiežiaus pasisakymą dokumentiniame filme. Autorė primena, kad dar būdamas Buenos Airių arkivyskupu kardinolas J. M. Bergoglio siekė apsaugoti santuokos sampratą  ir įstatymuose buvusį apibrėžimą, pagal kurį santuoka galima tik tarp vyro ir moters. Autorės pastebėjimu, popiežius palieka vis daugiau laisvės aiškinti Bažnyčios mokymą bei jį taikyti konkrečiose situacijose patiems vyskupams.

Laisvos visuomenės instituto komentare primenamas įstatymo projektas, kuris numato alternatyvą partnerystei – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Pasak LVI komentaro autorių, tai atitiktų popiežiaus poziciją dėl teisinės homoseksualių asmenų apsaugos. Bendro gyvenimo susitarimo projekto tikslas yra teisiškai sureguliuoti ir išspręsti santuokos nesudariusių kartu gyvenančių asmenų praktines problemas, neprilyginant jų santuokinei vyro ir moters šeimai.

Dokumentiniame filme įrašyta popiežiaus frazė intensyviai eksploatuota ir paskutinėmis priešrinkiminio karštymečio dienomis: beje, nesunku numanyti ir kieno malūną suko šis entuziazmo gūsis.

„Bernardinai.lt“ redaktoriaus Simono Bendžiaus parengtoje publikacijoje aptariama jau ne kartą svarstyta tema: kaip Bažnyčios autoritetu bandė naudotis politinės partijos; taip pat ieškota atsakymo į klausimą: kiek dvasininkams leistina – tiesiogiai ar netiesiogiai – dalyvauti rinkimų agitacijoje. Pripažįstama, kad į pastaruoju klausimu erdvės interpretacijoms paliekama ir Kanonų teisės normose. Tai patvirtina ir teisininkas Vytis Turonis, komentuodamas 287 kanono formuluotę, kurioje minimas „aktyvus“ dalyvavimas politinėje veikloje, tačiau siauresne prasme nedraudžiama išsakyti savo pozicijos ar netgi palaikyti atskirus kandidatus. Kun. Robertas Grigas aiškina savo sąžinės diktuojamą pilietinę poziciją, kurios nuosekliai laikosi nuo sovietų okupacijos laikų: „Turiu savo moralines vertybes, įsitikinimus, kas mano bendruomenei, Lietuvai ir Bažnyčiai yra teisinga. Ir viešai išreiškiu tą savo poziciją, palaikydamas vienus ar kitus asmenis, vienas ar kitas idėjas politikoje“. Publikacijoje aptariamas ir religinio turinio prisodrintas, gerokai manipuliatyvus Laisvės partijos atstovės klipas.

LRT.lt portale skelbiamas platus pokalbis su neseniai Seime patvirtinta Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke dr. Ramune Jurkuvienė. Interviu yra kultūringo argumentų dėstymo pavyzdys: Šeimos tarybos pirmininkė aiškiai ir pagarbiai atremia ideologinius priekaištus.

Vilniaus piligrimų centras šv. Jono Pauliaus II liturginio minėjimo dienai parengė publikaciją „Bernardinai.lt“ dienraštyje: aprašomos penkios Vilniaus vietos – stotelės, susijusios su šventojo Popiežiaus atminimu.

Panevėžio vyskupijos svetainėje Albinos Saladūnaitės publikacija ir archyvinių nuotraukų pluoštas primena vyskupo Kazimiero Paltaroko 145-ąsias gimimo metines, ypatingą šio ganytojo pagarbą šventajam Kazimierui.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius FB juostoje dalijasi prieš keturis dešimtmečius, 1980 -aisiais tėvo Pranciškaus Masilionio SJ laidotuvių proga prie kapo pasakytu žodžiu.

Laikraštyje „XXI amžius“ kalbinama žurnalistė ir rašytoja Stasė Rudalevičiūtė, ortodoksų kunigo ir rašytojo Aleksandro Menio fondo Lietuvoje atstovė, jo veikalų vertėja. Ji pasakoja apie šio prieš 30 metų nužudyto dvasininko bendravimą su tėvo Stanislovu Dobrovolskiu OFMCap. Beje, Stasė Rudalevičiūtė jau dešimtį metų rašo straipsnius religijos temomis didžiausio tiražo žurnale „Savaitė“.

Kastantas Lukėnas

2020 spalio 25, 13:47