Paieška

Vatican News

Savaitės Lietuvoje apžvalga (rugsėjo 13)

Rugsėjį tikinčiuosius kviečia Šilinės, Trakinės, Labanorinės ar kitais vardais vadinamos Švč. M. Marijos Gimimo šventės, kai įvairiose vietose, kūrybingai atnaujinant tradicijas, pagerbiamas tas pats Išganymo aušros slėpinys, per Dievo Motiną vedantis pas Viešpatį Jėzų. Šią savaitę po atlaidų malonių Trakuose piligrimų keliai vedė į Šiluvą.

Arkivyskupas Gintaras Grušas pagrindinę Trakų Dievo Motinos atlaidų dieną sakytame pamoksle liturginių skaitinių tekstus susiejo su Marijos perduota žinia įvairiose jos apsireiškimų vietose: Šiluvoje, taip pat Lurde, Fatimoje, Medžiugorjėje. Ganytojas priminė ypač Fatimoje išsakytus ir nepraradusius aktualumo Marijos perspėjimus, kuriais ji siekia apsaugoti mus nuo klaidų ir rodo teisingą kelią į laimę. Apibendrindamas Šiluvoje nuskambėjusį Marijos kvietimą garbinti jos Sūnų arkivyskupas pastebėjo: „Kaip dažnai mūsų kasdieniai, net ir reikalingi darbai atitraukia dėmesį nuo Jėzaus, o juk Jis turi būti mūsų gyvenimo centre“.

Šventišką atlaidų nuotaiką visada kuria daug talkininkų: ne pirmus metus Šiluvos šventovę puošė Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristų grupė, prieš tai praleidusi šioje aplinkoje kūrybinę savaitę. Atlaidų atidarymo proga bazilikoje parodytas Šiluvos teatro bienalės padovanotas spektaklis, ketvirtadienį kitas spektaklis parodytas Šiluvos kultūros centre

Atlaidų tema ir intencijos didele dalimi siejamos su popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato si‘ mintimis, atsiliepiant į Šventojo Tėvo kvietimą ir įsitraukiant į ekumeninę „Kūrinijos laiko“ iniciatyvą ir Žemės jubiliejų (50-osios Pasaulinės Žemės dienos proga). Minint Šiluvos piligrimą šv. Joną Paulių II pirmąsyk atlaiduose buvo švenčiama Kūrinijos diena.

Tai pažymima ir specialiai piligrimams išleistame maldynėlyje. Viena iš šiemetinių naujovių, Mainytuvių palapinė suteikia galimybę dalytis religinės paskirties daiktais, knygomis, paveikslais. Pasak organizatorių, ši iniciatyva kilo iš popiežiaus Pranciškus enciklikos Laudato si‘ paraginimų rūpintis bendraisiais namais, atsakingai vartoti ir dalytis.

Dar viena šiemetinės Šiluvos atlaidų programos naujovė yra Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas. Pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, įvesti šį Žemaitijoje paplitusį tradicinį maldos būdą paskatino tai, kad Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija buvo įraukta į nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, taigi pripažinta vertybe nacionalinius mastu.

Šiluvos šventovės puslapyje išsamiai pasakojama apie įvykusius šventinius renginius, skelbiamos nuotraukos, Mišių pamokslų įrašai.

Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė ypatingai pažymėta Vilniaus arkikatedroje: pašventintos ir grąžintos karūnos paveikslui, kuris vadinamas Sapiegų Madona: „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“. Prieš 270 metų paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis, tačiau šis prabangus aptaisas dingo per II pasaulinį karą.

Vilniuje švenčiama Dievo gailestingumo vainikėlio sukaktis: prieš 85-erius metus, Jėzus šv. Faustinai padiktavo Dievo gailestingumo vainikėlio maldą. Maldos padiktavimo sukaktis minėta Šv. Faustinos namelyje ir Dievo Gailestingumo šventovėje.

Dvigubame žurnalo „Artuma“ rudens numeryje daug dėmesio skiriama rudeninei temai: politinei atsakomybei artėjant rinkimams. Ganytojo laiško skiltyje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas primena, kad šv. Paulius VI dalyvavimą politikoje yra pavadinęs „aukštąja meilės forma“. Ganytojas siūlo tris dėmenis ar sritis – gyvybės, šeimos ir laisvės, – pagal kurias galima atpažinti krikščioniškosios pasaulėžiūros kandidatus.

Dr. Irena Eglė Laumenskaitė siūlo pagal Bažnyčios socialinio mokymo principus suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos krikščionys gali vertinti kandidatus į Seimą. „Artumos“ redakcija pagal šiuos principus sudarė klausimyną ir išsiuntė visų į Seimą kandidatuojančių partijų štabams. Atsiųstus atsakymus apžvelgia trijų skirtingų Lietuvos universitetų politologai apžvalgininkai.

Dr. Ramunė Jurkuvienė straipsnyje plačiau išskleidžia vieną iš Bažnyčios socialinio mokymo principų subsidiarumą, pavadindama jį „pagarbia pagalba“ ir taip pat siūlo vadovautis šiuos kriterijumi renkant kandidatus į Seimą.

Tarp daugelio kitų įdomių „Artumos“ publikacijų – pokalbis su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, sukaupusiu įvairialypę ganytojo patirtį. Jį kalbinantis redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas užduoda klausimus apie Bažnyčios veikimą visuomenėje ir katalikų pasauliečių įsitraukimą į politinę veiklą. Kardinolas pabrėžia, kad Bažnyčios užduotis  nėra nurodinėti žmonėms kaip elgtis, bet ilgalaikiu darbu ugdyti žmonių sąžinę, pradedant nuo šeimos. Pokalbio pabaigoje Eminencija dalijasi viltimi: tikri pokyčiai ateina per šventus žmones, kurie gyvena tuo, ką kalba: reikia šventųjų, kunigų ir pasauliečių.

Laikraštyje „XXI amžius“ pasakojama apie kūrybinius sumanymus mažosiose kultūros sostinėse – Juodupėje ir Musninkuose.

Šeštadieniais transliuojamą naują LRT Plius dvasinių ieškojimų laidą „Išpažinimai“ veda religijotyrininkė Viktorija Urbonaitė ir publicistas Donatas Puslys. Pirmoje laidoje apie piligrimystės patirtis einant Šv. Jokūbo keliu dalijosi arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje skelbiama apie naują galimybę melstis Valandų liturgija lietuvių kalba– sukurta mobilioji programėlė telefonams, kuriuose įdiegta „Android“ operacinė sistema.

Kastantas Lukėnas

2020 rugsėjo 13, 12:06