Paieška

Vatican News
Kardinolas Vincentas Sladkevičius lydi šv. Joną Paulių II Kryžių kalne 1993 m. Kardinolas Vincentas Sladkevičius lydi šv. Joną Paulių II Kryžių kalne 1993 m.  (Vatican Media)

Lietuvos spaudos apžvalga (rugsėjo 26 d.)

Šiais metais Lietuva mini kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. 2021-ieji paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Ta proga žiniasklaidoje vis pasirodo publikacijų skirtų šviesaus atminimo kardinolo asmenybei.

BNS spaudos centras informavo, kad rugsėjo 14 d. kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimas pagerbtas Utenos rajone: Kuktiškėse, prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, kardinolui, vienam didžiausių 20 a. dvasinių autoritetų, Lietuvos atgimimo dvasios tėvui, buvo atidengtas paminklinis akmuo, žymintis vieną iš Vincento Sladkevičiaus dvasinio kelio stotelių.  

Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje „100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo” kalbėta apie „atgimimo kardinolu" vadinamo V. Sladkevičiaus dvasinę, politinę ir istorinę reikšmę Lietuvos okupacijos ir Sąjūdžio metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi pirmadienį apdovanojo žydų gelbėtojus, pasaulio teisuolius ir paragino, sekant žydų gelbėtojų pavyzdžiu, kurti tokią visuomenę, kurioje skleistųsi ir klestėtų bendruomeniškumas, kurioje žmogiškumas būtų aukščiau bet kokių ideologinių, politinių, religinių ar ekonominių interesų. „Ugdykime altruizmą, savo asmeninių interesų peržengimą kaip žmogiškumo išsipildymą. Prisiminkime popiežiaus Pranciškaus Romos sinagogoje pasakytus žodžius: „Šoa mus moko, jog visada turime būti labai budrūs, kad galėtume laiku imtis ginti žmogaus orumą ir taiką“, – sakė G. Nausėda, skelbia portalas „Lrt.lt“.

Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas. Sekmadienį, rugsėjo 20-osios d. popietę, buvo atidarytas memorialas, kuriuo įamžintas 20 000 Lietuvos partizanų, atidavusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas. Memorialo Kryžkalnyje atidarymo iškilmėse dalyvavo aukščiausia šalies valdžia, Šv. Mišias aukojo ir Lietuvos partizanų memorialą pašventino kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Kauno arkivyskupijos svetainėje skelbiama apie Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 65-ųjų mirties metinių paminėjimą Šėtoje. Prieš 65 metus, 1955 m. rugsėjo 26 d., Chabarovsko krašte, kalėjimo ligoninėje, mirė Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, katalikė, pasaulietė, ateitininkė, mokytoja, garsiosios tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ sudarytoja. Palaidojimo vieta nežinoma. Meldžiame jos paskelbimo palaimintąja (beatifikacijos byla pradėta Kauno arkivyskupijoje 2000 metais).

S. Maslauskaitės-Mažylienės nutapytas paveikslas atsidurs bažnyčioje Oksforde: „Tai – nuostabus, nors ir baisokas, įvykis“. Prie Temzės upės stovinčioje modernioje nedidelėje Šv. Kryžiaus (Holy Rood) katalikų bažnyčios Švč. Sakramento koplyčioje kabės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės nutapytas palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas. Tai, kad jos kūrinys atsidūrė Anglijoje, dailininkė ir menotyrininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė vadina „savo istoriniu įvykiu“. Istorinis jis galėtų būti ir visai Lietuvai – tai vienas iš labai retų atvejų, kai lietuvių kūryba puošia maldos namus užsienyje. 1996 m. Vaidotas Žukas nutapė freskų ciklą Lauterbacho Šv. Bonifaco katalikų koplyčioje, Vokietijoje; kito dailininko, Vilmanto Marcinkevičiaus darbų galime rasti Hedeagerio evangelikų liuteronų bažnyčioje, Danijoje, skelbia „Bernardinai.lt“

Kita portalo „Bernardinai.lt“ publikacija – Saulenos Žiugždaitės pokalbis su italų sociologu ir religijos laisvės ekspertu profesoriumi Massimo Introvigne, pavadintas „Ar „atsipirks“ Vatikanui suartėjimas su Kinija?“. Netrukus baigs galioti preliminarus Vatikano ir Kinijos susitarimas dėl vyskupų skyrimo. Žiniasklaidoje skaitome tiek euforijos persmelktų žinių apie pagaliau susivienijusią Bažnyčią, tiek itin aštrios kritikos dėl neva popiežiaus padaryto kompromiso su kinų komunistais, neatsižvelgiant į ilgą daugybės kinų katalikų persekiojimo istoriją: vyskupus, kunigus ir pasauliečius, kurie liko ištikimi popiežiui, nepaisant ilgų persekiojimo dešimtmečių. Šiame pokalbyje apžvelgiamas dokumento pasirašymo kontekstas.

2020 rugsėjo 26, 12:49