Taizé bendruomenės sukaktys. Atšauktas naujametinis susitikimas

Bendruomenės istorija prasidėjo 1940 m. vasarą, kai brolis Roger paliko savo gimtąją Šveicariją ir apsigyveno Prancūzijoje. Mažas Taizé kaimas, kuriame jis įsikūrė, buvo netoli demarkacijos linijos, Antrojo pasaulinio karo metais dalijusios Prancūziją į dvi dalis – vokiečių okupuotą dalį ir kitą, dalinį savarankiškumą išlaikiusią dalį, kurią valdė Viši mieste įsikūrusi su naciais kolaboravusi prancūzų vyriausybė. Brolio Roger namai tapo vieta, kur gaudavo prieglobstį per demarkacijos liniją perbėgę žmonės. Tarp jo priimtų pabėgėlių buvo žydų ir nuo karinės tarnybos bėgančių jaunų prancūzų. Ilgai netrukus prieglobstį pabėgėliams suteikiantys namai ir jų šeimininkas pateko į valdžios dėmesio akiratį. Broliui Roger ir pirmiesiems bendruomenės nariams teko bėgti į Šveicariją. Į Taizé jie sugrįžo 1944 m. pabaigoje.

Spontaniškai veikusi bendraminčių grupė 1949 m. įgijo labiau apibrėžtą formą. Tų metų Velykų dieną septyni broliai įsipareigojo laikytis celibato, melstis ir gyventi bendruomenėje. 1952–53 m. žiemą brolis Roger parašė bendruomenės regulą. Broliai gyvena iš savo darbo. Kai kurie broliai gyvena ne Taizé, bet skurdžiausiose pasaulio vietose, liudydami artumą kenčiantiesiems. Šiandien bendruomenei priklauso apie šimtą brolių iš trisdešimties pasaulio šalių. Kai kurie iš jų gyvena mažose brolijose neturtinguose Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionuose.

Taizé bendruomenę kasmet aplanko labai daug žmonių. Lankytojai atvyksta iš visų žemynų, dalyvauja paprastai po savaitę trunkančiuose susitikimuose. Šie metai, dėl suprantamų priežasčių, yra išimtis.

Brolis Roger mirė 2005 m. rugpjūčio 16 d., būdamas 90 metų. Jis buvo nužudytas psichikos liga sergančios moters per vakarines pamaldas. Po brolio Roger bendruomenei vadovauja brolis Aloisas.