Paieška

Vatican News
Šv. Jonas Paulius II 1981 m. Šv. Jonas Paulius II 1981 m. 

Jonas Paulius II – krikščionių ir žydų dialogo šauklys

Izraelio ambasadorius Lenkijoje pagerbė popiežiaus šv. Jono Pauliaus II atminimą, patikino, jog joks kitas popiežius nenuveikė tiek daug kaip jis krikščionių ir judėjų ryšiams atkurti ir stereotipiniam mąstymui apie žydų tautą griauti.

Nuo tada, kai popiežius Jonas Paulius II žydus pavadino „mūsų vyresniaisiais (tikėjimo) broliais“, lūžo daugelis išankstinių nuostatų ir buvo užmegzti sistemingi krikščionybės ir judaizmo ryšiai, pareiškė Lenkijoje portalui polskifr.fr ambasadorius Aleksandras Ben Zvi. Apie ambasadoriaus interviu pranešė Lenkijos vyskupų konferencijos spaudos biuras.

Ambasadoriaus žodžiais tariant, šv. Jonas Paulius II buvo vienas iš svarbiausių popiežių, jis daug nuveikė tarpreliginio dialogo, taip pat krikščionybės ir judaizmo santykių sferose.

Pasak Izraelio diplomato, popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkoji kelionė 2000 metais į Izraelį paliko gilius pėdsakus, Izraelis gyvai atsimena šį jo apsilankymą. Tai buvo labai svarbus įvykis, per televiziją tiesioginiame eteryje buvo transliuojami lenko popiežiaus susitikimai, po kelionės išleistas proginis pašto ženklas, jo pasakytos kalbos susilaukė didelio atgarsio, buvo palankiai komentuojamos. Jono Pauliaus II atminimas Izraelyje stiprus, tvirtino ambasadorius. Pasak jo, šis Jono Pauliaus II vizitas buvo ypatingos reikšmės gestas.

Jono Pauliaus II įnašą į katalikų–žydų santykius Izraelio ambasadorius Lenkijoje palygino su pamatiniu Vatikano II Susirinkimo dokumentu, deklaracija Nostra Aetate, pateikusia vertingų gairių, kaip plėtoti pozityvius santykius tarp katalikų ir žydų.

Izraelio ambasadorius pasidžiaugė Torunėje įkurtu parku-memorialu žydus gelbėjusiems lenkams, kartu paprašė neužmiršti Holokausto aukų. „Labai svarbu, kad Torunės memorialas kartu su lenkų didvyriais primintų ir Holokaustą“, – sakė ambasadorius, pripažinęs, jog dažnai išgirsta žmonių klausimą „Kodėl tiek daug dėmesio skiriama Holokaustui?“

„Pirmiausiai todėl, kad turime atminti visus žuvusius žmones. Antra, todėl, kad Holokausto atminimas padeda kovoti su netolerancija ir antisemitizmu, kad daugiau tokios nelaimės nesikartotų“, – sakė ambasadorius Ben Zvi.

Jonas Paulius II: „Šoa – neištrinama gėdos dėmė“

Priminsime, kad popiežius šv. Jonas Paulius II ypač daug pastangų dėjo Holokaustui atminti, kad ateityje „nebebūtų galimas neapsakomas Šoa blogis“.  1998 metų laišku pristatydamas Religinių santykių su judaizmu komisijos parengtą dokumentą „Mes atsimename: Šoa apmąstymas“, Jonas Paulius II rašė: „Savo pontifikato metais įvairiomis progomis su dideliu liūdesiu esu priminęs žydų tautos kančias per Antrąjį pasaulinį karą. Nusikaltimas, kuris tapo žinomas kaip Šoa, lieka neištrinama gėdos dėmė besibaigiančio šimtmečio istorijoje.

Rengdamasi trečiajam krikščionybės tūkstantmečiui, Bažnyčia suvokia, jog Jubiliejaus džiaugsmas pirmiausia yra džiaugsmas, pagrįstas nuodėmių atleidimu ir susitaikinimu su Dievu bei artimu. Todėl ji skatina savo sūnus ir dukteris apvalyti savo širdis atgaila dėl praeities klaidų bei neištikimybės. Ji akina juos nuolankiai stoti Dievo akivaizdon ir ištirti savo sąžinę dėl ir jiems tenkančios atsakomybės už mūsų laikų blogį.

Karštai viliuosi, kad dokumentas „Mes atsimename: Šoa apmąstymas“ (...) tikrai padės užgydyti praeities nesusipratimų bei neteisybių žaizdas. Tegu jis leis atminčiai atlikti savo būtiną vaidmenį kuriant ateitį, kurioje nebebus galimas neapsakomas Šoa blogis. Tegu istorijos Viešpats vadovauja katalikų ir žydų, taip pat visų geros valios vyrų bei moterų pastangoms bendromis jėgomis kurti pasaulį, kuriame būtų tikrai gerbiama kiekvieno žmogaus gyvybė bei orumas, nes visi yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą.“

Popiežius Jonas Paulius II Romos sinagogoje

Popiežius šv. Jonas Paulius II žydus pavadino „mūsų vyresniaisiais broliais“ per savo pirmąjį istorinį apsilankymą Romos žydų bendruomenės didžiojoje sinagogoje. Vizitas 1986 balandžio 13 dieną vadintas pirmuoju Romos vyskupo apsilankymu sinagogoje po apaštalo šv. Petro.

Jonas Paulius II savo kalboje Romos žydų bendruomenei priminė deklaracijos Nostra Aetate teiginius katalikų-žydų santykių klausimu, patikino, jog kai kurie yra ypatingai reikšmingi. „Pirmasis yra tas, kad Kristaus Bažnyčia vėl atrado savo ryšį su judaizmu. Judaizmo religija nėra išorinė, bet tam tikru būdu vidinė krikščionių religijai. Todėl mūsų ryšys su ja toks, kokio neturime su jokia kita religija. Esate mūsų labiausiai mylimi broliai ir, tam tikru būdu būtų galima sakyti, kad esate mūsų vyresnieji broliai“.

Benediktas XVI Romos sinagogoje

Popiežius Benediktas XVI irgi puoselėjo itin gerus ryšius su Romos žydų bendruomene, pirmasis jo laiškas po išrinkimo buvo sveikinimas Romos vyriausiajam rabinui. 2010 jis irgi lankėsi Romos sinagogoje, sakė žydų bendruomenei, kad viliasi galėsiąs sutvirtinti Jono Pauliaus II troškimą „esmingai prisidėti prie gerų santykių tarp abiejų bendruomenių stiprėjimo, kurie leistų įveikti bet kokius nesusipratimus ir prietarus“ ir „parodyti pagarbą ir meilę, kurią Romos vyskupas ir Bažnyčia, lygiai kaip ir visa Katalikų Bažnyčia, puoselėja šiai bendruomenei ir visoms pasaulio žydų bendruomenėms“.

Pranciškus Romos sinagogoje

Pranciškus yra trečiasis Romos vyskupas, lankęsis Romos Didžiojoje sinagogoje. Jo vizitas įvyko 2016 metų sausio 17 dieną. Įžengdamas į sinagogą popiežius Pranciškus padėjo gėlių puokštę prie paminklo Antrojo pasaulio karo metu nužudytų Romos žydų atminimui. Tą kartą Pranciškus pakartojo Jono Pauliaus II žodžius:

„Iš tiesų, jūs esate mūsų tikėjimo vyresnieji broliai ir seserys. Visi sudarome vieną šeimą, Dievo šeimą. Kartu, žydai ir katalikai, esame pašaukti darbuotis šiame mieste, savo indėliu, ypač dvasiniu indėliu, prisidėti prie dabartinių problemų sprendimo.“

Pranciškus paminėjo žydų tautos kančias, persekiojimus ir Šoa tragediją. „Šoa mus moko, jog visada turime būti labai budrūs, kad galėtume laiku pradėti ginti žmogaus orumą ir taiką.“

„Žmogaus smurtas prieš kitą žmogų nesuderinamas su jokia religija, bet ypač su trimis monoteistinėmis religijomis. Gyvybė yra šventa, nes ji – Dievo dovana. Kiekvieną žmogų privalome priimti su tokiu pačiu gerumu, su kokiu jį priima Dievas. Nei smurtas, nei mirtis netars paskutinio žodžio Dievo akivaizdoje, nes jis yra meilės ir gyvybės Dievas.“ (SAK / Vatican News)

2020 rugpjūčio 21, 12:17