Paieška

Vatican News
Nagasakis po atominio bombardavimo Nagasakis po atominio bombardavimo 

Japonijos atominio bombardavimo sukaktis

Japonijos ir JAV katalikai virtualiai paminėjo Japonijos atominio bombardavimo 75-ąsias metines. 1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų bombonešiai numetė branduolinę bombą ant Hirosimos, o rugpjūčio 9-ąją – ant Nagasakio. Žuvo nuo 100 000 iki 200 000 žmonių, dauguma civiliai gyventojai, patyrę baisas kančias. Kai kuriems atominės bombos sukeltos pasekmės pasireiškė po daugelio metų. Daug šeimų neteko visų ar beveik visų artimųjų.

„Atminti praeitį reiškia darbuotis dėl ateities“, šiuos popiežiaus šv. Jono Pauliaus II žodžius, ištartus 1981 m. apsilankymo Nagasakyje metu priminė internetinį minėjimą pristačiusi dr. Maryann Cusimano Love, Amerikos katalikų universiteto tarptautinių santykių profesorė. Ji patikino, jog katalikai, būdami Taikos Kunigaikščio sekėjai, trokšta teisingumu paremtos ateities, be atominių ginklų.

Minėjimą parėmė Japonijos ir JAV katalikų Bažnyčių institucijos, įskaitant daugelį katalikiškų universitetų, į virtualaus renginio žiūrovus kreipėsi Nagasakio arkivyskupas Mitsuaki Takami, Japonijos vyskupų konferencijos pirmininkas, ir vyskupas David Malloy, Rochfordo ordinaras ir JAV vyskupų konferencijos Taikos ir teisingumo komiteto pirmininkas.

Vyskupai priminė popiežių mokymą apie atominio karo baisumus, pareigą kurti pasaulį be atominio ginklo ir meldėsi už pasaulio taiką. Po popiežiaus šv. Jono Pauliaus II vizito Hirosimoje Japonijos katalikų Bažnyčia kasmet nuo rugpjūčio 6-sios, Nagasakio bombardavimo dienos, iki rugpjūčio 15-sios, karo pabaigos sukakties, mini „Dešimt maldos už taiką dienų“, ragina vietos Bažnyčią melstis už taiką ir veiksmingai siekti taikos. Arkivyskupas Mitsuaki Takami pranešė apie dar vieną Japonijos vyskupų konferencijos iniciatyvą: laikotarpį nuo rugsėjo 1-sios iki spalio 4-sios švęsti „Gyvybės apsaugos mėnesį“, siekiant paskatinti konkrečius Bažnyčios Japonijoje bendradarbiavimo veiksmus žemės ir aplinkos apsaugai ugdyti.

„Karas yra žmogaus nedorumo kūrinys. Karas yra žmogaus gyvybės sunaikinimas. Karas yra mirtis“ –  1981 metų vasario 25 dieną sakė šv. Jonas Paulius II. Šie popiežiaus žodžiai įamžinti Hirosimos taikos memorialo paminkle. Jonas Paulius II kreipimąsi Hirosimos Taikos memorialiniame parke pradėjo ir užbaigė japoniškai, kreipimąsi pakartojo devyniomis kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, portugalų, lenkų, kinų, vokiečių ir rusų.

„Žmonijos ateitis priklauso nuo žmogaus apsisprendimo. Žmogus pajėgus rengti visa naikinančius karus, bet taip pat pajėgus kurti taiką. Štai dėl ko Hirosimos prisiminimas turi atgrasinti žmoniją nuo atominio karo. Atminti Hirosimą reiškia įsipareigoti taikos kūrimui. Prisimindami šio miesto gyventojų kančias turime atnaujinti savo tikėjimą į žmogų, į žmogaus pajėgumą daryti tai, kas gera, atnaujinti tikėjimą į žmogaus laisvą apsisprendimą už tai, kad teisinga... Pažadėkime žmonijai nenuilstamai siekti nusiginklavimo ir visų branduolinių ginklų uždraudimo“.

Popiežius Pranciškus žengė tolimesnį žingsnį pareikšdamas, kad turėti atominį ginklą amoralu. Popiežius kvietė kurti pasaulį be atominio ginklo. „Branduolinės jėgos naudojimas karo tikslais amoralus, kaip ir turėti atominį ginklą yra amoralu“, – pasakė 2019 metų lapkričio 24 dieną Hirosimos Taikos memorialiniame parke popiežius Pranciškus.

Kreipdamasis Nagasakyje popiežius Pranciškus sakė: „Taikus pasaulis be atominių ginklų – tai milijonų viso pasaulio žmonių troškimas. Visi turi siekti, kad šis idealas taptų tikrove: pavieniai asmenys ir tikinčiųjų bendruomenės, pilietinės visuomenės, valstybės, kurios turi atominių ginklų ir kurios jų neturi, kariuomenės ir verslo sektoriai, tarptautinės organizacijos. Tačiau labiau už viską reikia įveikti dabar vyraujantį nepasitikėjimą. Šiandien tarptautiniuose santykiuose matome daugiašališkumo eroziją. Šis reiškinys dar pavojingesnis, kai tuo pat metu vyksta sparti ginklavimosi technologinė pažanga. Paradoksalu, kad tarptautinis daugiašališkumas silpnėja, kai žmonės tampa vis labiau vieni nuo kitų priklausomi. Malda, pasiryžimas taikiai spręsti nesutarimus, dialogas yra „ginklai“, kuriais mes pasitikime kurdami teisingesnį ir solidaresnį pasaulį, sugebantį duoti tikras taikos garantijas“, – sakė Pranciškus. (SAK / Vatican News)

2020 rugpjūčio 04, 12:18