Šv. Benediktas, Europos globėjas

Benediktinai savo vienuolynuose ir visų pirma Montecassino abatijoje, kurioje palaidoti šv. Benedikto palaikai, savo steigėjo šventę mini du kartus: kovo 21-ąją – šv. Benedikto mirties dieną, ir liepos 11-ąją, kai minima jo kaip Europos globėjo šventė. Šiemet dėl pandemijos šv. Benedikto minėjimai ir kovo mėnesį, ir dabar švenčiami labai kukliai. Kai šiemet buvo minimos šv. Benedikto mirties metinės, Montecassino abatija iš viso buvo uždaryta. Dabar ji jau atvira maldininkams, tačiau įprastinio iškilmingo šventimo liepos 11-osios minėjimo proga atsisakyta.

Šv. Benediktas gimė apie 480 m. Italijos Norcia miestelyje, dėl to jis ir vadinamas Nursiečiu, o mirė 547 m. kovo 21 d. savo įkurtoje Montecassino abatijoje. Nepaisant to, kad nuo laikų, kai šventasis gyveno, praėjo jau beveik penkiolika šimtmečių, iki mūsų dienų išliko jo veiklos vaisiai. Šv. Benedikto parašyta regula davė pradžią visai Vakarų Bažnyčios vienuolystei. Per pastaruosius keliolika šimtmečių moterys ir vyrai, vadovaudamiesi šv. Benediktu šūkiu “Ora et labora” – “Melskis ir dirbk” sukaupė didelį palikimą visos Bažnyčios labui. Benediktinai, cistersai, trapistai, kamalduliai nešė į tuo metu dar evangelizuojamą Europos žemyną krikščionišką tikėjimą ir civilizaciją. Būtent dėl nuopelnų bendros krikščioniškos europietiškos tapatybės kūrimui 1964 m. popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju. (JM / Vatican News)