Savaitės Lietuvoje apžvalga (liepos 5 d.)
Ingreso Mišių homilijoje vyskupas Algirdas Jurevičius kreipiniu į tikinčiuosius „žemaičius ir lietuvninkus“ pažymėjo Telšių vyskupijos istorinį ir kultūrinį savitumą ir pripažino, kad jam reikės laiko atrasti raktą į žemaičių ir lietuvininkų širdis. Jis priminė apie sekmadienį aukotas Mišias istorinėje Varnių katedroje ir ten atmenamus vyskupystės pirmtakus iš garsios Giedraičių giminės, beje, taip pat atvykusius į Žemaitiją iš kitur, bet pamilusius šio krašto žmones, jų kultūrą ir maldingumo būdą.
Vyskupas pabrėžė apaštalo Petro paliudytą svarbiausią ganytojo tarnystės bruožą – meilę ganomiesiems: vadovavimą Bažnyčiai Viešpats patikėjo mylinčiam žmogui. „Ateinu pas jus mylėdamas ir nešdamas Dievo meilės žinią“, – sakė vyskupas Algirdas. Drauge jis pažymėjo dar vieną vyskupo tarnystę lydintį ženklą – kryžių. Pakelti šį kryžių drąsina Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus pavyzdys. Šio krašto žmonės žino, kas yra Kryžius: beveik keturis šimtmečius puoselėjama tradicija eiti Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią ir giedoti Kalnus, – sakė vyskupas Algirdas Jurevičius.
Ingreso iškilmės prasidėjo vyskupo pasitikimu prie Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durų. Čia ganytoją pasitiko katedros kapitulos kanauninkai. Pasimeldęs prie pirmtakų kapų vyskupas Algirdas Jurevičius pabučiavo Šv. Kryžiaus relikviją, o įėjęs į katedrą pirmiausia pagarbino Švč. Sakramentą. Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peter Rajič perskaitė popiežiaus Pranciškaus pasirašytą naujojo ordinaro paskyrimo raštą. Pagarbą ir klusnumą ganytojui pareiškė dvasininkijos, pašvęstojo gyvenimo ir pasauliečių atstovai. Mišias koncelebravo 13 vyskupų, tarp jų du svečiai iš Latvijos: Latvijos vyskupų konferencijos pirmininkas Liepojos vyskupas Viktors Stulpins ir Rygos vyskupas augziliaras Andris Kravalis. Dalyvavo taip ortodoksų ir liuteronų Bažnyčių ganytojai. Telšių vyskupija skelbia šios iškilmės, taip pat Žemaičių Kalvarijoje vykstančių atlaidų iškilmių vaizdo įrašus.
Tos pačios dienos popietę vyskupas Algirdas Jurevičius drauge su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu aukojo Mišias Vydmantuose: čia pašventintas statomos bažnyčios kertinis akmuo. Ši džiaugsminga šventė ir nuotaikingai aprašyta „Pajūrio naujienose“. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas prisiminė, kaip su klebonu Karoliu Petravičiumi lankėsi anuomet dar tuščioje pievoje, kur dabar vyksta statybos, vienas parapijietis jų paprašęs ugnies prisidegti: šis ugnies prašymas jiems tapo simboliška įžvalga, įžiebusia bendruomenės entuziazmą statyti bažnyčią. Šventėje neįgaliojo vežimėlyje dalyvavo ir dešimtmečius brandintos idėjos pradininkė Birutė Viršilienė. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius linkėjo, kad ir kitų miestelių gyventojai, matydami čia kylančią bažnyčią, vydmantiškių prašytų parodyti šaltinį, iš kur semtis tiek energijos, drąsos ir ugnies. Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kai Vydmantų bendruomenės šventėje abu ganytojai – arkivyskupas Kęstutis ir vyskupas Algirdas rodo nepamiršę ir muzikavimo įgūdžių –akomponuodami akordeonais jiedu atliko užvedantį giesmės motyvą „Nebijok! Dievas su tavim!“
Sekmadienį Kaišiadorių katedroje vyskupas Jonas Ivanauskas suteikė kunigystės šventimus diakonui Gintui Petkevičiui, atliekančiam tarnystę Birštono parapijoje.
Lietuvos vyskupų konferencija praneša, kad „epidemijai atslūgstant, galima vėl sugrįžti prie įprasto Komunijos priėmimo būdo (į burną)“. Tačiau besitęsiant Vyriausybės dar neatšauktai ekstremaliajai padėčiai, paliekama ir galimybė priimti Komuniją į ranką.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje rašoma apie birželio mėnesį vykusią tradicinę Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetę, kurioje dalyvavo beveik penki šimtai piligrimų. Estafetė vyksta jau penktus metus. Šių metų Šv. Jokūbo kelio estafetė išsiskyrė maršrutų ir dalyvių įvairove: pirmą kartą į ją įsijungė Telšių Žemaitės gimnazijos bendruomenė. Per Lietuvą driekiasi keturios tarptautinio Šv. Jokūbo piligrimų kelio atšakos.
Panevėžio vyskupijoje sekmadienį paminėtas Miežiškių bažnyčios 100-metis, čia drauge švęsti titulianiai Švč. M. Marijos Aplankymo atlaidai.
Ses. Fausta Palaimaitė SF feisbuko juostoje dalijasi sielovados patirtimi bendraujant su nepilnamečių pataisos namuose kalinčiais jaunuoliais. Juos prakalbinti padeda tapybos užsiėmimų projektas: „Nupiešk Dievą, kuris yra šviesa, laisvė ir meilė“. Vienuolė sielovadininkė prašo melstis už jaunuosius kalinius ir pateikia jų mintis apie Dievą: „Aš tikiu Dievą, nes jis rūpinasi manimi. Jis padeda man sunkiomis akimirkomis. Aš tikiu Dievą, nes jis man suteikia galimybę gyventi toliau“. „Dievas – būtybė, kurios galiu atsiprašyti už savo nuodėmes ir prašyti, kad tą, kurį nuskriaudžiau priimtų į dangų“. „Dievas yra šviesa, aš juo tikiu ir žinau, kad jis man gali padėti“.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ liepos mėnesio naujienlaiškyje pranešama, kad Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje pradedamas „Artumo“ programa. Tai jau aštuntoji Vilniaus arkivyskupijos parapija, prisijungianti prie šios tarnystės – vyresnio amžiaus žmonių lankymo.
Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas feisbuko paskyroje pakomentavo
birželį LR Vyriausybės patvirtintą Šeimos politikos stiprinimo programą. Jis pažymi, kad tai pirmas strateginis dokumentas, skirtas šeimos politikai Lietuvoje, pagrįstas statistiniais duomenimis, teisingai įvardinantis probleminius laukus. Komentaro autorius taip pat pastebi, kad spaudoje šis dokumentas, deja, nesulaukė jokių atgarsių.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje paskelbtas taip pat Ramūno Aušroto straipsnis apie suragatinę motinystę kaip modernią vergovės formą.
Kita Laisvos visuomenės instituto autorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė „Delfi.lt“ portale straipsnyje „Nebūkime aukos“ rašė apie protestus prieš diskriminacijos formas ir už to slypintį piktnaudžiavimą aukos tapatybe, kaltinant kitus ir nepriimant asmeninės atsakomybės.
Vasaros „Artumos“ numeris straipsnių ir temų įvairove liudija skaitytojams: Bažnyčioje yra vietos visiems: dvasininkams ir pasauliečiams, vyrams ir moterims, jauniems ir seniems.
Kastantas Lukėnas
