Paieška

Savaitės Lietuvoje apžvalga (liepos 12)

Šiemet į Žemaičių Kalvariją atvykstančius maldininkus džiugina ir platų visuomenės pripažinimą liudijantis dokumentas-sertifikatas, pažymintis, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų ėjimo ir giedojimo tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialiojo paveldo sąrašą. Atlaidų pradžioje iš Vilniaus parvežtą dokumentą gali pamatyti visi Žemaičių Kalvarijos baziliką lankantys maldininkai.

Pagrindinę atlaidų dieną, vadinamą Didžiąja Kalvarija, mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Antun Rajič. Pamoksle jis pabrėžė kad Kryžiaus kelio ėjimas ir apmąstymu ne tik pagarbiai prisimename Kristaus kančią ir mirtį, bet taip pat jungiame su Juo savo gyvenimo kentėjimus ir kryžius. Pasak jo, dvidešimt Kryžiaus kelio stočių mums primena, dvidešimt praėjusių amžių nuo tos Išganymo dienos Jeruzalės Kalvarijoje, kai mūsų Viešpats Jėzus atidavė savo gyvybę atpirkdamas visos žmonijos nuodėmes. Apaštalinis nuncijus pažymėjo, kad Bažnyčia Lietuvoje visada buvo glaudžiai susijusi su Kryžiumi ir deramai vadinama Kryžių šalimi. Tvirtas protėvių tikėjimas buvo gera sėkla, per amžius palaistyta maldų ašaromis ir daugybės aukų krauju, davė gerą derlių – religinę ir civilinę laisvę, o tai yra pagrindas nepriklausomai ir demokratinei valstybei ir visuomenei, – sakė apaštalinis nuncijus.

Apie Žemaičių Kalvarijos atlaidų dienas jau ne pirmus metus žiniasklaidos kanalais išsamiai informuoja kan. Andriejus Sabaliauskas. Jis be kita ko primena, kad 1649 m. minint Kryžiaus kelio įkūrimo dešimtmetį į Žemaičių Kalvariją atkeliavo Liublino dominikonų dovanota Didžioji Šventojo Kryžiaus relikvija, nuo tada kilo tradicija pagrindinę atlaidų dieną vadinti Didžiąja Kalvarija.

Praėjusį sekmadienį Marijampolėje prasidėjo Pal. Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai. Šiemet šventiniams renginiams parinkta bendrinanti Palaimintojo mintis „Viską matuoti Evangelijos mastu“. Pirmą atlaidų dieną dėkota už palaimintojo Jurgio užtarimu gautas malones, melstasi už Caritas narius ir visus tikėjimo bei artimo meilės liudytojus. Šeštadienį surengta iškilmių vigilija, o sekmadienį, liepos 12-ąją  švęsta pagrindinė iškilmių diena – Šeimų sekmadienis. Atlaidų dienomis po vidudienio Mišių vyko Pasivedimo pal. Jurgiui Matulaičiui pamaldos. Apie atlaidus informuojama ir specialioje feisbuko paskyroje „Pal. Jurgio Matulaičio MIC atlaidai“.

Vasaros „Artumoje“ skelbiamas pal. Jurgio Matulaičio mokymas „Apie malonę“. Šią publikaciją apie Šventosios Dvasios veikimą pagal marijonų naujokams skirtą konferenciją parengė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.

Valstybės dienos proga Vilniaus arkikatedroje sakytame pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie Lietuvos krikštu pažymėtą Dievo prisilietimą mūsų tautos istorijoje. Susiedamas su liturginiuose skaitiniuose skambėjusiomis Dievo sandoros ir Jo prisilietimo temomis ganytojas sakė: Per karalių Mindaugą lietuvių tauta tiesiogiai prisiliečia prie Dievo meilės plano, suburta į valstybę įsiliejo į krikščioniškųjų tautų šeimą. Dievo prisilietimas gydo ir gaivina, kviečia mus sugrįžti prie to paveikslo, pagal kurį esame sukurti. Arkivyskupas taip pat priminė popiežiaus Pranciškaus pažymėtą mūsų tautai būdingą toleranciją, svetingumą, pagarbą, solidarumą; per savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių  ir religijų žmones.

Šeštadienį Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne vyko Europos globėjo šv. Benedikto šventinis minėjimas. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Šiaulių vyskupijos svetainėje primenama, kad Lietuvoje pirmą liepos sekmadienį minima Globėjų diena. Šie metai Lietuvoje paskutiniai, kai vaiko globa gali būti patikėta institucijoms (vaikų globos namams) Todėl šiemet įvairiais renginiais bei žiniasklaidos kanalais visuomenei per visą savaitę plačiau pristatyta vaikų globos situacija ir globojančių šeimų liudijimai. Vaikų globos institucijose vis dar auga 1777 vaikai. Lietuvoje vaikus globoja 3839 šeimos, jose auga 4936 vaikai.

Vilkaviškio vyskupijos svetainėje taip pat  pranešama apie Kazlų Rūdos parapijoje vykusią Globėjų šventę.

Pranešama taip pat apie Vilkaviškio vyskupijos Dievui pasišventusių našlių asociacijos šventę

Praėjusį sekmadienį Vilkaviškio vyskupijos diecezinėje Kryžių šventovėje buvo švenčiami tradiciniai Petrinių atlaidai, taip pat paminėtas koplyčios konsekravimo 20-metis. Mišių homilijoje kardinolas Sigitas Tamkevičius pabrėžė kiekvieno krikščionio pašaukimą priklausyti Bažnyčiai ir būti jos statytojais. Jis taip pat pasidalijo vaikystės prisiminimais apie maldininkų gausiai lankytą legendinę vietą.

Atvėsus orams privėso ir dėmesys smėliui Lukiškių aikštėje. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Rosita Garškaitė iš anksto atsiprašydama, kad skiriama „per daug dėmesio smėlio dėžei sostinės Lukiškių aikštėje“, svarstė apie nelengvai išmokstamą pamoką – gyventi atsižvelgiant į kitų patirtis, argumentus ar lūkesčius. Teisininkas Vygantas Malinauskas demonstratyvioje pliažo akcijoje įžvelgia sistemingą siekį įtvirtinti visuomenėje kraštutinę individualistinę „laisvės“ idėją.

Biblinių meditacijų žurnale „Žodis tarp mūsų“ pateikiamas straipsnis „Dievo architektas“ apie įstabų Dievo bendradarbį Antóni Gaudì, Barselonoje gausiai turistų lankomos Šventosios Šeimos bazilikos autorių. Laukiama šio Dievo tarno beatifikacijos.

„Kauno dienoje“ rašyta apie antrus metus Lietuvoje besidarbuojančius misionierius redemptoristus iš Slovakijos kunigus Rastislavą Dluhy ir Peterį Hertelį. Vasaros atokvėpį primenančioje publikacijoje be kita ko pastebima, kokie bendri bruožai būdingi nedidelėms slovakų ir lietuvių tautoms.

Maldyne „Magnificat“ kun. Valdemar Širvinski rašo apie tradiciją liepos mėnesį ypatingai garbinti Brangiausiąjį Jėzaus Kraują. Ši maldingumo tradicija tęsia daugeliui labiau žinomas gegužines ir birželines pamaldas.

Kastantas Lukėnas

2020 liepos 12, 12:49