Paieška

Vatican News
 Sirų katalikų ir maronitų patriarchai Sirų katalikų ir maronitų patriarchai 

Karmelio Marijos šventė

„Karmelio kalno Marija, mūsų Motina, saugok mūsų rankų nekaltumą ir širdžių tyrumą, padėk vengti melo, kad savo kalba nekenktume artimui. Taip mes galėsime kopti į Viešpaties kalną ir jis mums dovanos savo palaiminimą, teisingumą ir išganymą.“ Tokio turinio žinutę ketvirtadienį minimos Karmelio Marijos šventės proga popiežius Pranciškus paskelbė tviterio tinkle.

Liepos 16-ąją Bažnyčios liturginis kalendorius mini Karmelio kalno Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Liaudies pamaldumo tradicija šią šventę vadina Škaplierine.

Karmelio Marijos šventė susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos, susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui, ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi – ant kaklo nešiojamu audeklo gabalėliu.

Karmelitai savo istoriją sieja su pranašo Elijo laikais, taigi gerokai anksčiau, nei krikščionybės pradžia, tačiau iš tiesų karmelitų vienuolijai pradžią davė į bendruomenę susibūrę krikščionys, kuriems regulą pačioje tryliktojo amžiaus pradžioje parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas Albertas. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinos krikščionių valstybei, Karmelio vienuoliai persikėlė į Europą. 1247 m. popiežius Inocentas IV (beje, tas pats, kuris leido karūnuoti Lietuvos karalių Mindaugą) patvirtino karmelitų regulą. Pasak tradicijos, apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių vienam Anglijos karmelitų vienuoliui. Dievo Motina pažadėjo, kad tie, kas nešios škaplierių, nepateks į pragarą, o škaplierius bus išgelbėjimo, pagalbos pavojuje ženklas.

Po dviejų šimtų veiklos metų jau plačiai po Europą paplitęs karmelitų ordinas buvo praplėstas ir papildytas: buvo įkurta klauzūroje gyvenančių seserų karmeličių atšaka ir vadinamasis trečiasis ordinas, tai yra pasaulietiškoji karmelitų ordino atšaka. Šešioliktojo amžiaus viduryje šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono asketinios mokymas karmelitų ordiną reformavo ir padalijo į dvi pagrindines atšakas – senosios regulos karmelitus ir reformuotuosius (basuosius) karmelitus. Nuo to laiko karmelitai liudija Kristų ir kontempliatyviu gyvenimu, ir apaštališka veikla. Daug brolių, seserų ir pasauliečių karmelitų darbuojasi misijose. Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokių garsių šventųjų kaip jau minėtieji Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir garsioji dvidešimtojo amžiaus šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.

Septynioliktajame amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio Lietuvoje įsikūrė keletas karmelitų ir karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basųjų karmelitų vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas, atkurtas 1994 m. Linkuvoje, kur karmelitų vienuolynas veikė nuo 1635 iki 1832 m., iki mūsų dienų yra išlikę ir kasmet labai iškilmingai švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. (JM / Vatican News)

2020 liepos 16, 12:54