Bendruomeninė malda grįžta į Keniją, Toge ir Senegale suvaržymai tęsiami
Ekspertai su nerimu žvelgia į Afrikos kontinentą ir baiminasi didelio koronaviruso pandemijos sprogimo. Užsikrėtimų skaičius sparčiai auga, tačiau akivaizdu, kad šie duomenys atspindi tik mažą dalį tikrovės. Beveik visose Afrikos kontinento valstybėse trūksta sveikatos apsaugos infrastruktūros ir personalo, informacijos sklaida taip pat ribota. Koronaviruso pandemijos metu, ypač pradžioje, net ir išsivysčiusios valstybės negalėjo atlikti pakankamai testų, neturėjo užtektinai veido kaukių, pirštinių ir dezinfekcijos priemonių, kai kurių vietovių ligoninių apkrovimas pasiekė kritinę ribą. Šalyse su menkesniais medicininiais pajėgumais koronaviruso pandemija kelia daug didesnę grėsmę. Pasaulio Sveikatos Organizacija perspėja „rengtis blogiausiam“.
Prancūzų katalikų dienraštis „La Croix“ praneša apie aktualijas iš kai kurių Afrikos valstybių dabartiniu metu. Senegalo katalikų vyskupų konferencija paskelbė komunikatą, kuriame nurodo, kad pratęsiamas bendruomeninių šv. Mišių aukojimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasidėjo kovo viduryje. Jei situacija leis, bendruomeninė malda bus atnaujinta rugpjūčio 15 dieną. Tiesa, Senegalo vyriausybė jau leido rengti religines pamaldas, tačiau vyskupai nurodo, kad augant užsikrėtimų skaičiui šalyje ir įsiklausant į įvairių medikų patarimus, dar nėra laikas bendruomeniniams susitikimams, kurie gali sukelti pavojų sveikatai ir gyvybei. Tačiau, priduria Senegalo vyskupai, tai nereiškia pauzės krikščioniškame gyvenime, priešingai, tai metas asmeninei maldai ir krikščioniškos artimo meilės pareigai, taip pat pilietinei pareigai laikytis sanitarinių normų vardan visų gerovės.
„La Croix“ taip pat paskelbė interviu su Togo katalikų vyskupų konferencijos pirmininku vyskupu Benoît Alowonou. Toge bendruomeninių pamaldų aukojimas sustabdytas prieš tris mėnesius. Tačiau, anot vyskupo, Bažnyčios malda Dievo šlovei ir už žmones nenutrūko, šv. Mišios buvo nuolatos ir reguliariai aukojamos, tačiau be tikinčiųjų.
Jis pasakojo, kad parapijos, bažnyčios ir dvasininkai susidūrė su labai dideliais finansiniais sunkumais. Pagrindinis jų išsilaikymo būdas yra nedidelės pavienių tikinčiųjų aukos. Todėl parapijų bendruomenės organizavo maisto tiekimą savo kunigams ir rinkliavas elektros ir vandens sąskaitoms apmokėti. Dar didesnių sunkumų patyrė katalikiškos mokyklos, kurių mokytojų algos susideda vien iš tėvų mokesčių. Šios mokyklinės rinkliavos yra renkamos du kartus per metus. Tačiau dėl pandemijos paskutinio mokesčio nebuvo įmanoma surinkti. Tad galima įsivaizduoti pasekmes mokytojams ir jų šeimoms. Bažnyčios turėti rezervai jau išsemti, neslėpė vyskupas. Liepos pradžioje įvyko susitikimas su valdžios atstovais ir buvo kalbėta apie poreikį kuo greičiau, tačiau palaipsniui, savaitė po savaitės atverti bažnyčių duris, laikantis saugumo reikalavimų.
„Viskas yra malonė ir viskas išeina į gera mylintiems Dievą“, – sakė vyskupas togietis Benoît Alowonou. – „Šios pandemijos metu Bažnyčia išmoko daug pamokų. Paminėsiu solidarumą parapijose, kurį reikia skatinti ir išsaugoti. Taip pat pajautėme didelį Dievo tautos poreikį susitikti ir švęsti Eucharistiją. Tuo metu, kai atsinaujinome per asmeninę maldą, supratome, kad niekas negali pakeisti kartu besimeldžiančių brolių ir seserų susitikimų grožio.“
Broliško susitikimo džiaugsmu ir grožiu netrukus galės dalytis, kaip pranešama dar viename „La Croix“ straipsnyje, ir Kenijos sostinės Nairobio katalikų bendruomenė, kuri nuo liepos 19 dienos vėl galės rinktis bendruomeninei maldai bažnyčiose, laikantis, kaip perspėjo Nairobio arkivyskupas kardinolas Johnas Njue, griežtų saugumo normų. Kenijos valdžia bažnyčias bendruomeniniams susitikimams leido atidaryti nuo liepos 7 dienos, iš pradžių provincijose. Nuo ateinančio sekmadienio jos atidaromos ir sostinėje, tačiau ne didesniam kaip šimto asmenų susibūrimui vienu metu. Birželio 30 dieną Kenijos vyskupų konferencija paskelbė sielovadines ir sanitarines instrukcijas apie saugų dalyvavimą bendruomeninėje maldoje. (RK / Vatican News)
