Paieška

Vatican News
San Michele Arcangelo.jpg

Arkangelo Mykolo „relikvijos“

Maži akmenėliai iš grotos, žinomi kaip arkangelo Mykolo akmenys-relikvijos, pasklido po visą pasaulį.

Katalikų Bažnyčioje gyvuoja sena tradicija pagerbti objektus, susijusius su tam tikru šventuoju. Šios relikvijos skirstomos į kelias kategorijas: vadinamąsias pirmosios klasės relikvijas – tai paties šventojo palaikai, jo kaulai ar kitos kūno dalys; antrosios klasės relikvijas – tai objektai, kuriuos šventasis dažnai naudojo; trečiosios klasės relikvijas – tai daiktai, kurie yra palietę pirmosios arba antrosios klasės relikvijas.

Dažniausiai relikvijos susijusios su šventuoju pripažintu žmogumi, tačiau bent vienu atveju kalbama apie relikvijas, susijusias su dangiškąja būtybe. Pasak tradicijos, 493 m. vienam vyskupui kalno oloje, pietryčių Italijos Gargano kyšulyje, apsireiškė arkangelas Mykolas. Ta vieta pagarsėjo kaip Šv. Angelo kalno šventovė. Tai viena seniausių šventovių, dedikuotų Šv. Mykolui, nuo seno garsėjanti kaip piligrimysčių vieta.

Pasakojama, kad tuomet angelas pasakęs vyskupui: „Aš esu arkangelas Mykolas, išsirinkau šią vietą gyventi ir saugoti. Tau nebūtina konsekruoti šios bažnyčios, nes aš ją pašventinau savo buvimu”. Legenda pasakoja, kad viename akmenyje įsispaudė Mykolo pėda. Pasak tradicijos, po tūkstančio metų arkangelas Mykolas vėl pasirodė šventovėje ir pasakė: „Aš esu arkangelas Mykolas.  Kiekvienas, kuris naudos šios grotos akmenis, bus išlaisvintas“. Nuo tada maži akmenėliai iš tos grotos ėmė plisti po pasaulį ir tapo žinomi kaip „Šv. Mykolo akmenys-relikvijos“. Šios relikvijos ir šiandien tebėra Gargano kalno šventovėje, kunigai ir pasauliečiai dažnai jas naudoja kaip ženklus, kurie padeda pagilinti žmogaus meilę Dievui užtariant šv. arkangelui Mykolui. (DŽ / Aleteia)

2020 liepos 16, 13:33