Paieška

Vatican News
Pal. Teofilius Matulionis Pal. Teofilius Matulionis 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (birželio 14)

Jau trečius metus Lietuvoje birželio 14-ąją švenčiamas palaimintojo Teofiliaus Matulionio liturginis minėjimas, suteikęs naują turinį mūsų valstybėje minimai Gedulo ir vilties dienai. Šį sekmadienį pagal liturgijos tvarką pirmiausia švęsta Devintinių, Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, tiesa, dar be įprastinių gausių procesijų miestų gatvėmis.

Šeštadienį ir sekmadienį palaimintasis Teofilius Matulionis šventiškai paminėtas Kaišiadorių katedroje, melstasi kad jis būtų paskelbtas šventuoju, prašyta jo užtarimo.

Portale LRT.lt publikuojamas straipsnių ciklas „Ištremtieji“, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Viename šio ciklo straipsnių „Tikėjimas padėjo iškęsti tremtį“ pakalbintas kardinolas Sigitas Tamkevičius. Jis liudija, kad laikantis Viešpaties rankos jo patirti sunkumai nebuvo sunkiai pakeliami.

Tame pačiame straipsnyje kalbinamas istorikas Arūnas Streikus apžvelgia tremties sąlygomis švęstas didžiąsias šventes, religines praktikas. Pasak jo, vasaros metu, esant geresnėms sąlygoms, tremtiniai dažniausiai rinkdavosi bendrai maldai lauke ar kapinėse, užėjus šalčiams melsdavosi barakuose. Istorikas pateikia ir paradoksaliai nuskambančią įžvalgą: tremtis lietuvių religiniam gyvenimui turėjo ir teigiamų padarinių, pirmiausia padidino pasauliečių vaidmenį religiniame gyvenime. Kitas svarbus aspektas buvo tai, kad ištremtieji kunigai labiau suartėjo su visais žmonėmis: tremties sąlygomis kunigas buvo praktiškai lygus su kitais, dirbo tuos pačius darbus, neišsiskyrė net apsirengimu. Dar vienas sovietų imperijos paradoksas buvo tai, kad religijos praktikavimo srityje tremtiniai buvo kiek laisvesni negu Lietuvoje likę žmonės. Mat atokiose tremties vietose sovietų administracija ne ypač stengėsi vykdyti religinę propaganda ar skiepyti ateizmą, drausti religinį gyvenimą. Tačiau taip buvo tik todėl, kad tremtiniai laikyti antrarūšiais žmonėmis.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbintas paskirtasis Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, per šv. Petro ir Pauliaus iškilmę įžengsiantis į Telšių katedrą. Būsimos ordinaro tarnystės nuostatas jis sieja su paskelbto paskyrimo datos simbolika: birželio 1-ąją minimas Telšių vyskupijos globėjas šv. Justinas  buvo filosofas, bendravęs ir diskutavęs su įvairių pažiūrų žmonėmis. Paskirtajam Telšių vyskupui šv. Justinas rodo kryptį – visur su visais bendrauti, ieškoti dialogo, atsakymų į sudėtingiausius klausimus.

Pasak vyskupo Algirdo Jurevičiaus, dar viena reikšminga data jo pašaukimo kelyje yra liepos 2-oji, kai Žemaičių Kalvarijoje minima Marijos Šeimos Karalienės šventė. Kiekvieno mėnesio antrąją dieną čia vyksta Mažieji Kalvarijos atlaidai. Paskirtasis vyskupas kelionę į vyskupijos sostinę Telšius pradėjo būtent nuo Žemaičių Kalvarijos. Jo pirmtakas, iki tol Telšiuose ganytojo pareigas ėjęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Žemaičių Kalvarijos šventovę yra pavadinęs „vartais į Žemaitiją“.

Paskirtasis Telšių vyskupas tikisi tęsti ir rašymo darbus. Parašęs knygą, „Susipažinkime – esu Teofilius“, jis planuoja taip pat patraukliai pristatyti Dievo tarnaitė Elenos Spirgevičiūtės gyvenimą paskelbiant jos rašytą dienoraštį.

Pal. Teofiliui skirtoje svetainėje www.teofilius.lt pranešama apie šio kankinio ganytojo garsinimą kaimyninėje Lenkijoje. Gdansko kunigų seminarijoje vyko susikaupimo diena parengta pagal palaimintojo Teofiliaus gyvenimo pavyzdžius. Prašyta palaimintojo Teofiliaus užtarimo meldžiant naujų pašaukimų į kunigiškąją tarnystę.

„Bernardinai.lt“ dienraštis pradžiugino skaitytojus atnaujinta svetainės tvarka, leidžiančia geriau atsiliepti į asmeninių poreikių ir naršymo technologijų įvairovę.

Pirmąjį birželio sekmadienį minėtai Tėvo diena skelbiamas pokalbis su populiariu muziku, kompozitoriumi, smuikininku ir dainininku Linu Adomaičiu. Tėtis ir muzikos kūrėjas vadina tėvystę „pašaukimu ir nuostabiausia profesija“. Jį kalbina Elvina Baužaitė.

Naujoje „Bernardinai.lt“ svetainėje kviečiama plačiau susipažinti su dienraščio straipsnių autoriais. Keliaudami gausių Elvinos Baužaitės publikacijų nuorodomis su nuostaba stiprinamės jos gyvenimo liudijimu, slypinčiu už įdomių asmenybių, pokalbių ir tekstų. Autorės kūrybinių užmojų ir studijoms atviro proto tarsi nevaržo genetinės ligos kaustomas kūnas. Knygomis, straipsniais, socialinių tinklų įrašais ji drąsina „gyventi, drįsti būti atsakingam, drįsti leistis į gyvenimo nuotykį“.

„Bernardinų dienraštyje Elvyra Kučinskaitė rašo apie iniciatyvą Švč. M. Marijos paveikslus papuošti votais, dėkingumo ženklais už Marijos pagalbą Lietuvai pandemijos metu. Straipsnyje pateikiami ir žmonių dėkingumo liudijimai.

Vilniuje Šv. Jono broliai praneša apie atnaujinamą Švč. Sakramento adoraciją, kuri buvo laikinai sustabdyta dėl karantino.

Šakių rajono laikraštyje „Draugas“ rašyta apie šimtmetį gyvuojančią Kryžiaunos dienų tradiciją, kai prieš Šeštines žmonės sutvarko apylinkėse pastatytų kryžių aplinką, bendruomenių žmonės juos lanko, meldžiasi. Šiemet per Kryžiaunos dienas aplankyta 15 kryžių Griškabūdžio apylinkėse ir Višakio Rūdoje.

Trijų numerių apimties laikraštyje „XXI amžius“ straipsniai tremčių ir kovų už laisvę temomis pateikiami priede „Už laisvę“. Skiltyje „Laikas ir žmonės“ du platūs straipsniai skirti kunigų jubiliatų Vaclovo Stakėno ir Juozo Čepėno ir gyvenimo liudijimams. Priede „Sidabrinė gija“ pasakojama apie penktą dešimtmetį Turmanto bažnyčios zakristijonu tarnaujantį devyniasdešimtmetį Ivaną Vežukovskį.

Kun. Vytenis Vaškelis „XXI amžiaus“ skiltyje rašo apie išganingą Eucharistijos troškimą ir kviečia sekti pal. Teofiliaus Matulionio pavyzdžiu: po kalinimo Vladimiro kalėjime nusiųstas į invalidų namus ganytojas džiaugėsi, kad susidariusiomis aplinkybėmis pagaliau galėjo atnašauti brangiausią Mišių auką.

Kastantas Lukėnas

2020 birželio 14, 13:48