Paieška

Vatican News
Damasko ortodoksų Šventojo Kryžiaus bažnyčia Damasko ortodoksų Šventojo Kryžiaus bažnyčia  (AFP or licensors)

Velykų dienos Sirijoje: tikėjimas – stiprybės ir drąsos šaltinis

Damaske, Alepe, kaip ir visoje karo ir koronaviruso nualintoje Sirijoje, Velykos atnešė naują viltį. Koronaviruso krizė dar labiau pagilino karo žaizdas, tačiau sirai laikosi tvirtai, o krikščionių bendruomenė iš tikėjimo semiasi stiprybės ir drąsos.

Paradoksalu, kad net karo metu bažnyčios nebuvo uždarytos ir visą laiką čia buvo aukojamos Mišios ir švenčiama liturgija, Vatikano dienraščiui „L’Osservatore Romano“ sakė Damasko maronitų arkivyskupas Samir Nassar. Tačiau virusui tą pavyko padaryti. Dabar žmonių namai tapo namų bažnyčia, krikščionys atrado naujų būdų būti Bažnyčia, jausti bendrystę dvasinės Komunijos saitais. Sirijos katalikai prieš savaitę, o ortodoksai šį sekmadienį dalyvavo Velykų liturgijoje per transliacijas socialiniuose tinkluose ar YouTube platformoje.

Mirties ir smurto tamsybėje nušvito Prisikėlusiojo šviesa, kad išsklaidytų kančių šešėlius, sukeltus dešimt metų vykstančio karo. Netikėtai ištikęs koronavirusas paveikė šalies gyvenimą ir materialiai, ir dvasinėje plotmėje: visų pirma, sustojo mūšiai ir smurtas, tai teigiamas veiksnys piliečiams. Be to, gimė naujas tikėjimo suvokimas tikintiesiems, užsidariusiems namuose, ir kunigams, kurie aukoja Mišias tuščiose bažnyčiose. Kiekvienas turi pasitikrinti tikėjimą ir atrasti Šventosios Dvasios sėklą savo širdies gelmėje.

Dievo plane, kurio mes negalime perprasti, kuriame gėris gali kilti ir iš blogio, koronavirusas suteikė galimybę susivienyti šeimoje, sukurti mažas namų bendruomenes, kurių centre – Evangelija. Krizės atneštame užsidaryme technologijos padeda išlaikyti ryšį ir susivienyti, dalytis Gerąja Naujiena tarpusavyje. Sirų ateitis ne tamsi ar beviltiška, o pilna vilties, paremtos Kristaus Prisikėlimu, sako arkivyskupas Nassar.

Ta pačia dvasia krikščionys gyvena ir Alepe, antrajame pagal svarbą Sirijos mieste, buvusiame šalies ekonomikos centre, kuris yra tarp labiausiai nukentėjusių per karą. Apie situaciją Alepe pasakoja pranciškonų kunigas Firas Lutfi, Jordanijos, Libano ir Sirijos pranciškonų ministras. „Šios Velykos buvo kitokios, kai bažnyčios uždarytos, tačiau gal būtent dėl tų sunkumų buvo išgyventos trokštant didesnės bendrystės su Dievu ir artimu.“ Pranciškonas pasakoja, kad Mišios, maldos buvo transliuojamos per internetą, žmonės galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu. Dvasinė Komunija sustiprino vienybę pasitikint Dievu, kuris yra prisikėlimas ir gyvenimas. Sirų gyvenimas po katastrofiško konflikto nėra lengvas, pandemija apsunkina situaciją – sugriauti ne tik namai, bet prislėgtos ir žmonių sielos. Kunigas Lutfi pasakojo, kaip pranciškonai buvo šalia gyventojų, palaikydami jų dvasią ir tikėjimą, padėdami rasti būdus atsitiesti. Jis priminė ir du pranciškonus, Hanną Jalloufą ir Louai Bsharatą, kurie šiuo metu yra Idlibe, zonoje, kur tebevyksta susirėmimai, kuriuose dalyvauja vyriausybės kariuomenė, rusų kariai, džihadistai ir turkų pajėgos. Du pranciškonai ten rūpinasi 210 krikščionių šeimų, priklausančių įvairioms konfesijoms, pastoracija, savo buvimu liudydami Kristaus artumą žmonėms.

Kun. Lufti ragina nutraukti embargą, kuris labiausiai slegia skurstančius gyventojus, nes koronaviruso plitimas apsunkina ir taip sudėtingas sąlygas – vaikai neina į mokyklą ir neturi sąlygų mokytis nuotoliniu būdu, 75 procentai gyventojų vargsta kasdien stengdamiesi prasimanyti duonos. Tad, pasak pranciškono, pandemija gali tapti tuo lašu, kuris perpildo skausmo ir skurdo taurę. Šiame kontekste Bažnyčia bando padėti tikintiesiems nuolankiai ir konkrečiai, sako kun. Firas Lutfi, išreikšdamas viltį, kad badas, ašaros, mirtis nenugalės Sirijoje. (DŽ / L’Osservatore Romano)

2020 balandžio 20, 13:24