Paieška

Vatican News
2020.04.07 Cristo Risorto

Velykos Lietuvoje. Ganytojų sveikinimai

Prasidėjus Didžiajam Tridieniui paskelbtas Lietuvos vyskupų velykinis ganytojiškasis laiškas. Jame džiaugiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš numirusių žinia. Pastebima, kad „ir iki Kristaus prisikėlimo žmoniją lydėjo tikėjimas, kad gyvenimas po mirties egzistuoja. Tačiau tik po šio didingo Velykų įvykio visi mes turime galingą pagrindą vilčiai, kad išsipildys Jėzaus pasakyti žodžiai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“.

Laiške aptariamos ir neįprastos šiemetinio šventimo aplinkybės, primenamas savotiškas analogas Evangelijoje, kai Jėzus taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis“. „Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis.“. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti“ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų“,– rašoma vyskupų laiške.

„Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.“ Ganytojai ragina malda lydėti medikus ir visus žmones, kurie aukojasi  padėdami kitiems. Laiškas baigiamas linkėjimu: „Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą“.

Šiomis dienomis ganytojai  ne kartą kalbėjo apie dabartinių suvaržymų prasmę. Didįjį ketvirtadienį Vilniaus arkikatedroje sakytame Paskutinės vakarienės Mišių pamoksle vyskupas Arūnas Poniškaitis sakė: „Žinome, kad tuščios bažnyčios nėra tiesiog draudimo pasekmė, nes niekas negalėtų mums uždrausti švęsti Eucharistiją. Pagrindinis ir svarbiausias motyvas, dėl kurio šiuo metu pasiliekame namuose nėra draudimai ar baimė, bet meilė. Norime pasaugoti vieni kitus, ypač silpniausius. Toks motyvas yra visiškai suderinamas su Eucharistija, kurioje Jėzus mums dovanoja būtent meilę. Ši laikysena nerodo silpno tikėjimo ar nepasitikėjimo Dievu, bet priešingai – liudija tikėjimą, kad Dievas pasiekia mus net ir tada, kai fiziškai esame atskirti nuo labai brangių, svarbių ir šventų, netgi švenčiausių dalykų.“

Iš vyskupijų katedrų, šventovių ir bažnyčių transliuotos Velykų Tridienio pamaldos, ganytojai kreipėsi į tikinčiuosius vaizdo ir garso žiniomis.

Velykiniame garso sveikinime arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė per neįprastas šventes žvelgti giliau į Velykų prasmę. „Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra mūsų visų vilties versmė. Per šias šventas Velykas siekime ne tiek galvoti apie tai, ką mes darome, bet apmąstykime labiau tai, ką Dievas padarė ir daro dėl mūsų“. Ganytojas kvietė pajusti prisikėlusio Kristaus artumą savo širdyse ir tuo dalytis su kitais: būdami su Dievu patirsime vienybę su žmonėmis visame pasaulyje, kurie šiuo metu vargsta dėl pandemijos. Vilniaus arkivyskupas baigė sveikinimą žodžiais: „Velykų savaitė baigiasi Dievo Gailestingumo iškilme. Tai priminimas mums visiems, kad Jėzus Kristus prisikėlė dėl mūsų – dėl mūsų išganymo, kad mes galėtume patirti nuodėmių atleidimą ir Jo gailestingumą“

Kaune Velykų rytą skambant bažnyčių varpams nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasos, aukščiausio taško, gerai matomo iš įvairių miesto vietų vyskupas Algirdas Jurevičius suteikė palaiminimą Švenčiausiuoju Sakramentu į visas keturias pasaulio šalis. Paskui bazilikos terasoje esančioje koplyčioje buvo švenčiamos iškilmingos Velykų ryto Mišios.

Antrąją Velykų dieną Šiluvoje švęsta Maldos bei paramos akcijos „Šviesos žemėlapis“ kulminacija. Šiluvos bazilikoje melstasi už pandemijos paliestuosius ir medikus, visus pagalbos teikėjus. Apsireiškimo koplyčioje Eucharistiją šventė paskirtasis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atidėjęs tądien turėjusį vykti savo ingresą vėlesniam laikui.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila kreipėsi į tikinčiuosius velykiniu laišku, paskelbtu Marijampolės regiono leidiniuose. Ganytojas pastebi, kad šiemet kitaip švęstos Velykos, „ be choro giedamo skambaus Aleliuja, nuaidinčio bažnyčių skliautuose, be iškilmingos eucharistinės procesijos šventą Prisikėlimo rytą“, paskatino susimąstyti: Kas Velykų šventime svarbiausia?

 Grėsmingų su pandemija susijusių naujienų sraute ganytojas pabrėžia gerąją Velykų žinią, skelbiančią prisikėlusio Kristaus pergalę. „Kita gera žinia – Prisikėlimo rytą nesame vieni. Dievas pasilieka su mumis visada, kokiose aplinkybėse bebūtume: gal šventiškai nusiteikusios šeimos rate, gal nelengvoje tarnyboje, teikiant pagalbą kitiems, gal vienumoje ar ligos patale. Būtent išbandymų ir sunkumų metu Dievas mus apdovanoja ypatingu artumu, leidžia tapti jautresniems, atpažinti Jo malonės veikimą. <...> Dvasinė bendrystė šiuo laiku tampa ypač svarbia stiprybės versme“, – rašo vyskupas Rimantas Norvila.

Velykų išvakarėse pasirodžiusiame dvigubame laikraščio „XXI amžius“ numeryje skelbiamas platus interviu su Telšių vyskupu ir paskirtuoju Kauno ganytoju Kęstučiu Kėvalu. Atsakymuose jis be kita ko dalijasi pandemijos metu išryškėjusiais gražiais tarnystės pavyzdžiais ir istorijomis apie naujai atrastą tikėjimą. Ganytojas džiaugiasi žiniomis iš šeimų, atradusių maldą drauge, atsiliepiant į vyskupų kvietimą kas vakarą melsti šv. Juozapo užtarimo. Paklaustas apie būsimąjį ingresą paskirtasis Kauno arkivyskupas nurodo tik preliminarią datą, švenčiant arkivyskupijos globėjo šv. Jono Krikštytojo iškilmę.

Kūrybingai palaimino parapijos tikinčiuosius Mažeikių kunigai. Velykų rytą, po Mišių transliacijos mažeikiškiai galėjo pro savo namų langus priimti palaiminimą: miesto gatvėmis ir gatvelėmis buvo vežamas Švč. Sakramentas ir juo laiminama. Žmonės buvo paraginti papuošti savo langus ar balkonus. „Tačiau svarbiausia ne tik papuošti išorę, bet kad atgimtume dvasioje!“, raginta parapijos feisbuko juostoje.

Kastantas Lukėnas

2020 balandžio 12, 14:45