Paieška

Vatican News
2020.04.09 Santuario della Divina Misericordia, Vilnius (Evaldas Lasys)

Velykų savaitė ir Gailestingumo sekmadienis Lietuvoje

Velykų savaitę Vilniuje švenčiama Dievo Gailestingumo savaitė. Nuolatinė tiesioginė transliacija youtube kanalu iš Dievo Gailestingumo šventovės, taip pat Gailestingumo devyndienio transliacijos iš Šv. Faustinos namelio leido dalyvauti šventinėje programoje nuotoliniu būdu. Kasdien aukotos Mišios, melstasi Dievo Gailestingumo vainikėlio, devyndienio, rožinio maldomis, skaitytos šv. Faustinos dienoraščio ištraukos, švęsta Valandų liturgija. Vidudienio Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje aukojo Vilniaus vyskupai. Savaitė baigėsi Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Šiemet jis jubiliejinis, minėtas 85-ąjį kartą nuo to Atvelykio, kai Dievo Gailestingumo paveikslas buvo pirmą kartą viešai parodytas Aušros Vartų galerijoje. Dievo Gailestingumo sekmadienį aukotos Mišios lietuvių, lenkų, anglų ir prancūzų kalboms. Arkivyskupo Gintaro Grušo vidudienį aukotas Mišias transliavo radijas ir televizija.

Pradėdamas Gailestingumo sekmadienio Mišias, arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo: „Brangieji, susirinkome švęsti Šventųjų Mišių aukos Vilniuje, prie Dievo Gailestingumo paveikslo. [...] Daug kartų mūsų žmonės šaukėsi Dievo gailestingumo, kankinami karų, okupacijų, o šiandien persekiojami ligų. Melskimės už visus sergančiuosius ir juos gydančiuosius.“

Arkivyskupas paminėjo ir prieš dešimt metų, Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, prie Smolensko įvykusią lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas ir kiti valstybės pareigūnai, vykę į Katynėje sovietų nužudytų lenkų karininkų minėjimą. Pasakęs, kad Mišios transliuojamos ir į Lenkiją, arkivyskupas pakvietė kartu su tikinčiaisiais Lenkijoje melsti gailestingumo mums ir visam pasauliui.

Antrąją Velykų dieną Šiluvoje švenčiant „Šviesos žemėlapio“ akcijos kulminaciją paskelbtas apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Petaro Rajičiaus velykinis sveikinimas. Vaizdo žinioje nuncijaus sveikinimo žodžius iškalbingai papildė ir Gailestingojo Jėzaus atvaizdo žinia.

Mus lydi ir drąsina velykiniai ganytojų sveikinimai, nepaminėti praėjusioje apžvalgoje.

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas vaizdo žinia perduotu velykinio sveikinimo žodžiu linkėjo Kristaus ramybės ir ragino nebijoti, primindamas, kad ir per pirmąsias Velykas nuotaika buvo kažkuo panaši į dabartinius karantino apribojimus: mokiniai buvo užsirakinę, aplink tvyrojo baimė. „Krikščioniui nėra negalimų dalykų, kai prisikėlęs Viešpats skelbia naujieną apie Dangų“, – drąsino ganytojas.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis sveikinimo žodyje apibendrino Didžiojo Tridienio apeigų žinią ir kvietė džiaugtis Velykų rytą skambančiais bažnyčių varpais, patikindamas, kad „maldai nėra nei sienų nei užtvarų“.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM vaizdo žinioje kvietė priimti prisikėlusį Jėzų, beldžiantį į kiekvieno duris, ateinantį į mūsų gyvenimus ir kasdienybę. Ganytojas priminė Viešpaties Jėzaus paliudytą norą būti drauge, laužyti duoną, dalytis gyvenimu su kiekvienu žmogumi, nepaisant kartais jaučiamo vienišumo ar apleistumo. „Su Prisikėlusiuoju išliksime nenugalimi, tik su Juo amžini“, – sakė vyskupas.

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas velykinio sveikinimo žodžius skyrė plačiam pal. Teofiliaus bičiulių ratui. Jis primena, kad prisikėlęs Jėzus savo mokiniams pirmiausia parodo žaizdas: tai Viešpaties kančios ir meilės mums brangiausios žymės. Jos padeda pamatyti mūsų brolių ir seserų žaizdas, jų skausmą ir meilę. Vyskupas tęsia: „Šiame laikotarpyje daug tikriau galime pažinti palaimintąjį Teofilių. Paliesti nežinią, atskirtį, nepatogumus, stoką... O Teofiliui tai truko ne mėnesį... Ir ne savo namuose...“<...>„Mieli Teofiliaus bičiuliai! Neleiskite niekam nusivilti! Stiprindami kitus, stiprėsime patys“, – drąsino vyskupas.

Pal. Teofiliaus patirtimi velykinio sveikinimo žodį praturtino ir vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis priminė kad palaimintasis Teofiliu Matulionis net penkiolika savo gyvenimo Velykų praleido būdamas įkalintas. „Kristaus prisikėlimas vyksta ir žmonių širdyse ten, kur žmonės atsigręžia į Dievą, atleidžia, susitaiko, ir dalijasi tikėjimo patirtimi“.  Ganytojas pabrėžė, kad žmogaus trapumo išgyvenimas taip pat priklauso dieviškajam planui. Jis pateikė pavyzdį iš senos vienuolių atsiskyrėlių tradicijos sveikintis priminimu „Memento mori“,– tačiau per Velykas šį sveikinimą jie pakeisdavo žodžiais: „Atmink, kad gyvensi“. Ganytojas baigia žodį tikintiesiems prisikėlusio Viešpaties liudijama viltimi: „Atminkite, kad gyvensite“.

Vaizdo sveikinimu kreipdamasis į Lietuvos karius ir jų artimuosius arkivyskupas Gintaras Grušas palygino nerimu ir atskirtimi paženklintą dabarties padėtį su tebesitęsiančiu karu, kuriame lemiamas mūšis jau laimėtas ir pergalė garantuota. „Velykos yra vilties šventė ir versmė“, – sakė arkivyskupas. Velykų savaitę užbaigiantis Dievo Gailestingumo sekmadienis primena, kad Kristaus prisikėlimas skirtas mums, atneša mums nuodėmių atleidimą ir išganymą.

Delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas Velykų sveikinime džiaugiasi organizacijų bei asmenų vieningai teikiama humanitarine pagalba pandemijos iššūkio akivaizdoje. Pažymėdamas ilgesį dėl šiemetinių apribojimų prelatas siūlo sutelkti dėmesį ne į tai, ko negalime pakeisti, o į tai, kas nuo mūsų priklauso ir patikina: niekas šiame pasaulyje negali mūsų atskirti nuo Jėzaus.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Saulena Žiugždaitė polemiškai svarstė šiomis dienomis aktualią temą: ar katalikams, ilgesnį laiką likusiems be Eucharistijos šventimo, gresia dvasinis išsekimas? Ji cituoja Dubrovniko ganytojo mintį, kad dvasinės Komunijos priėmimas daugeliui gali tapti nuoširdesnis, negu rutina tapęs sakramentinis priėmimas. Autorė taip pat primena apie Dievo buvimą Jo Žodyje, Jo vardu susivienijusių tikinčiųjų būryje, taip pat mažiausiuose ir vargingiausiuose broliuose. Paradoksalu, bet negalėjimas dalyvauti Mišiose, kaip ir kitoks išgyvenamas skausmas, yra galimybė vienytis su Jėzumi. Straipsnis baigiamas viltimi, kad išbandymų laikas leis Bažnyčiai atsinaujinti ir sustiprėti: tai liudija internete suklestėjęs kunigų bei pašvęstųjų sielovadinis kūrybingumas ir pasauliečių evangelinis gyvenimas.

Didįjį Penktadienį per Viešpaties Kančios pamaldas Kauno arkikatedroje homiliją sakęs diakonas Darius Chmieliauskas taip pat kalbėjo apie tikinčiųjų išgyvenamą „pasninką“, neturint galimybės priimti sakramentų. Diakonas siūlė pasitikrinti, kaip žvelgiame į kunigus, tarnaujamosios kunigystės dalyvius – ar jie suvokiami tik kaip „sakramentų teikėjai“? Jis priminė, kad kunigo asmenyje– in persona Christi – ypatingu būdu Kristus yra su savo tikinčiaisiais.

Šeštadienį youtube kanalu akademinei bendruomenei skirtą konferenciją „Tarp Gailestingumo ir Apokalipsės“ vedė kun. dr. Arnoldas Valkauskas. Ji kalbino VDU kapelionas kun. Gintaras Blužas.

Dievo Gailestingumo sekmadienį bendruomenė  „Gyvieji akmenys“ surengė „Atsinaujinimo dieną – Kitaip“; jos transliacijoje buvo galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Paskirtasis arkivyskupas Kęstutis Kėvalas aukojo Mišias ir kalbėjo apie „Gailestingumą be sienų“.

Kastantas Lukėnas

2020 balandžio 19, 14:17