Paieška

Vatican News
Koronaviruso pandemija privertė nutraukti sutvirtinimo darbus Koronaviruso pandemija privertė nutraukti sutvirtinimo darbus  (AFP or licensors)

Praėjo metai po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro

2019 metų balandžio 15 dieną tarp restauravimo pastolių kilęs gaisras nusiaubė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. „Aš supratau, ką reiškia tapatybė“, – sielvartingai pasakė vienas prancūzas, išreiškęs daugelio kitų jausmus, Prancūzijoje ir už jos sienų, tikinčiųjų ir ne: garsioji Notre Dame de Paris yra vienas garsiausių Prancūzijos, Europos ir visos Vakarų civilizacijos simbolių.

Į sukrėtimą ir liūdesį buvo atsakyta didžiule solidarumo banga: per keliolika valandų buvo pažadėta šimtai milijonų eurų Paryžiaus katedros atstatymui. Aukoti žadėjo pavieniai asmenys ir didelės bendrovės. Galima priminti, kad aukos buvo renkamos ir Lietuvos vyskupijose. 

Prancūzijos vyriausybė nurodė keturis oficialius fondus, kurie gali rinkti aukas Paryžiaus Dievo Motinos atstatymui, užtikrindami skaidrumą. Viena iš jų – Fondation du patrimoine  – nurodė, jog per metus surinko beveik 228 milijonus eurų, kuriuos paaukojo 236 tūkstančiai aukotojų iš 140 šalių. 

Kitas fondas – su Paryžiaus arkivyskupija susijusi La fondation de Notre Dame – praneša, jog surinko 56 milijonus eurų, kuriuos paaukojo 57 000 aukotojų. Šis fondas taip pat sulaukė pažado iš turtingiausių Prancūzijos šeimų paaukoti daugiau nei 300 milijonų eurų. Arnault šeima, valdanti dešimtis garsių prekių ženklų, įsipareigojo paaukoti 200 milijonų eurų. 

Tai įspūdingi skaičiai, tačiau katedros atstatymo sąmata taip pat didžiulė. Šiuo metu dar nėra įmanoma pasakyti tikslios sumos, tačiau kai kurie ekspertai minėjo 600 milijonų–vieno milijardo sumą. Vien šiuo metu vykdomi sutvirtinimo ir stabilizavimo darbai kainuos 85 milijonus eurų. Todėl aukas renkančios fundacijos prašo nenustoti aukoti. 

Vienas iš didelių iššūkių yra stogo medinės konstrukcijos atstatymas, taip pat ir todėl, kad nėra daug amatininkų, kurie turi pakankamai žinių ir įgūdžių. Galima priminti, jog konstrukcija buvo  vadinama „mišku”: XII–XIII amžiais jai panaudota mažiausiai tūkstantis ąžuolų. Daug iš jų buvo šimtamečiai medžiai, pradėję augti VIII–IX amžiais. Žinoma, juos būtų galima pakeisti šiuolaikinėmis medžiagomis, tačiau dauguma ekspertų remia pradinės struktūros atkūrimą.  

Sutvirtinimo darbus kovo mėnesį nutraukė koronaviruso pandemija. Vietos žiniasklaida citavo architektų nuogąstavimus, jog, nepaisant daugybės sutvirtinimų, jų dar nepakanka užtikrinti, kad nebūtų naujų įgriuvimų. Katedros struktūra tebėra pažeidžiama. Reikia tikėtis, jog 130 amatininkų ir darbininkų, kurie darbavosi iki kovo 16 dienos, greitai vėl sugrįš ant pastolių. Galima pridurti, jog koronaviruso pandemija sutrukdė planus nuo šių metų kovo arba balandžio mėnesio lankytojams atverti Paryžiaus Dievo Motinos katedros rūsius, kuriuose galima pamatyti 2000 senumo romėnų – galų miesto Lutettia mūrus ir istorinę ekspoziciją. Vis dėlto Prancūzijos vyriausybė šiomis dienomis pakartojo anksčiau duotą iškilmingą pažadą, jog 2024 metų balandžio viduryje katedroje jos atidarymo proga bus giedamas iškilmingas Te Deum

Notre Dame de Paris uždaryta plačiajai publikai, tačiau į ją keletą kartų maldai sugrįžo Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit. Paskutinį kartą Didžiojo penktadienio pamaldoms, lydimas kelių kunigų.

Paryžiaus arkivyskupas Notre Dame katedroje
Paryžiaus arkivyskupas Notre Dame katedroje

„Esame šioje sužalotoje katedroje, kad pasakytume, jog gyvenimas toliau skleidžiasi“, – sakė Paryžiaus arkivyskupas. Jis pridūrė užtarimo maldą už koronaviruso epidemijos aukas: „Tau, Dieve, patikime visas šios baisios ligos aukas, tuos, kurie gedi, tuos, kurie mirė.“ Tuo metu Prancūzijoje jau buvo konstatuota apie 15 000 mirčių, susijusių su koronavirusu. Šis skaičius kiekvieną dieną augo keliais šimtais. 

Virtuali paroda
Virtuali paroda

Praėjus metams po Notre Dame de Paris gaisro Paryžiaus muziejų asociacija siūlo virtualią ekspoziciją apie katedrą, sudarytą iš 127 darbų: piešinių, brėžinių, miniatiūrų, tapybos darbų, istorinių nuotraukų. Į ekspoziciją įterpti keli filmuoti reportažai. Viename iš jų galima pamatyti 1948 metų šv. Kalėdų Mišias. Anot aprašo, tai buvo pirmosios istorijoje Mišios, transliuotos tiesiogiai. Tuo metu tai buvo didelis techninis pasiekimas. Tai susisieja su dabartiniu laikotarpiu, kai didžioji dalis tikinčiųjų pamaldose gali dalyvauti tik nuotoliniu būdu. (RK / Vatican News

2020 balandžio 17, 16:06