Paieška

Vatican News
Sigitas Jurkštas (Marijos Stanulytės nuotrauka) Sigitas Jurkštas (Marijos Stanulytės nuotrauka)  Istorijos

Kun. Sigitas Jurkštas: medijas naudoti Dievo garbei

Mintis sukurti arba išversti daugiau krikščioniškos audiovizualinės medžiagos evangelizacijai bei tikybos mokymui išaugo į Medijų evangelizacijos projektą, kurį kuruoja kun. Sigitas Jurkštas, tarnystę atliekantis Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijoje.

Kuruojate krikščioniškų filmų ir muzikos svetaines, kurios buvo sukurtos Medijų evangelizacijos projekto iniciatyva. Papasakokite apie projektą, kaip kilo mintis jo imtis?

Prisimenu, per paskaitas VDU Katalikų teologijos fakultete dėstytojas Artūras Lukaševičius sakydavo, kad mes, krikščionys, pralaimime viešojoje erdvėje, ypač vaizdo medijų srityje, neturėdami ką pasiūlyti jaunimui. Tuo metu buvau atradęs Chemin Neuf bendruomenės Net for God (Tinklas Dievui) projektą, kas mėnesį išleidžiantį po naują dokumentinį filmą dvidešimčia kalbų, tame tarpe ir lietuviškai. Jų siekis - kurti žiniasklaidą, kuri rodytų tai, kas gera, kas teikia vilties, o ne tai, kas bloga ir patraukia visų dėmesį. Būtent tie filmai ir buvo Youtube kanalo Krikščioniški filmai pradžia. Vėliau mūsų dėstytojas, kuris yra ir Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas, pasiūlė pabandyti versti ir įgarsinti krikščioniškus filmus. Su televizijose dirbančių ir filmų įgarsinimu užsiimančių pažįstamų pagalba ir katalikiškų fondų parama gimė Medijų evangelizacijos projektas, kurį iš pradžių globojo Kauno arkivyskupijos katechetikos centras, o dabar - Caritas leidykla Artuma.  Iki šiol, naudodamiesi gauta fondų parama, esame išvertę apie 350 įvairios trukmės filmų, kurių bendra trukmė apie 60 valandų. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti svetainėje www.medijos.krikscioniskifilmai.lt.

Projektą pradėdami nuo filmų vertimo ir garsinimo greičiausiai įžvelgėte jo pranašumą kitų medijų tarpe?

Filmų vertimas yra viena iš veiklų, leidžiančių pasiekti didžiausią rezultatą panaudojant mažiausiai priemonių. Filmas dažnai apima daugelį medijų - tekstą, vaizdus, muziką, animacijas, todėl labai paveikiai perduoda žinią. Žmogus vaizdinę informaciją įsimena 7 kartus geriau negu žodinę. Kadangi filme yra 10 kartų mažiau teksto negu knygoje, todėl jo vertimas nėra itin brangus. Tačiau brangiai atsieina kūrimas. Pavyzdžiui, Net for God sukurti 30 minučių dokumentinį filmą kainuoja 30 000 eurų. Tuo tarpu jį išversti į lietuvių kalbą ir įgarsinti kainuoja maždaug 200 kartų mažiau. O leidyba nieko nekainuoja - mes tiesiog įkeliame filmą į Youtube. Žinoma, visa tai darome legaliai, pirma paprašę autorių leidimo.

Anksčiau medijų kūrimas būdavo vien saujelės profesionalų reikalas: techninė ir programinė įranga buvo labai brangi ir sunkiai valdoma. Dabar kurti medijas ir įsigyti joms reikalingas priemones gali beveik kiekvienas. Taigi, mes turime tai naudoti Dievo garbei. Anot Jono Pauliaus, „Bažnyčia privalo naudotis visomis „kompiuterinio amžiaus“ galimybėmis, kad tarnautų kiekvieno asmens žmogiškajam bei transcendentiniam pašaukimui ir taip pašlovintų Tėvą, iš kurio kyla visa, kas gera“.

Reikia pastebėti, kad medijų evangelizacijos projektas orientuojasi ne tik į filmų vertimą ir įgarsinimą...

Taip. Kita mūsų sukurta svetainė buvo www.krikscioniskamuzika.lt. Jos tikslas padėti atrasti lietuvių ir užsienio krikščioniškas muzikos atlikėjus ir grupes, klausytis jų kūrinių. Taip pat pradėjome kurti svetainę www.alfakursai.lt. Ateityje norėtume surinkti ne tik filmus, bet ir kitos sutvarkytos medžiagos, palengvinsiančios Alfa kursų organizavimą. Alfa kursas, turbūt, yra vienas efektyviausių būdų atrasti gyvą santykį su Dievu. Kauno arkivyskupijoje turime puikiai pasiteisinusią patirtį integruoti Alfa kursą į pasiruošimo Sutvirtinimo sakramentui programą. Galbūt ateityje ir kitos vyskupijos naudos šią praktiką, kuri leistų jaunimui ne tik įgyti tikėjimo žinių, bet ir gyvą tikėjimo patirtį.

Be viso to, dar nemažą dėmesį skiriate katalikų tikybos pamokų šiuolaikinimo iniciatyvai. Sukūrėte metodinės medžiagos tikybos mokytojams svetainę (www.gerojipatirtis.lt), organizavote tikybos mokytojams skirtą konkursą. Kodėl tai svarbu?

Tikybos mokytojai kas savaitę turi po 45 minutes 60 % (t. y. apie 170 000 mokinių) Lietuvos moksleivių dėmesio. Mes, kunigai, tokios jaunimo auditorijos bažnyčiose tikrai neturime. O, pavyzdžiui, Facebook socialiniame tinkle, norėdami pasiekti 100 000 žmonių 1 minutės dėmesio, turėtume išleisti mažiausiai 100 eurų. Taigi, niekas neturi geresnių sąlygų evangelizuoti jaunimo kaip tikybos mokytojai. Beje, aš pats atsiverčiau per tikybos mokytoją, ji tapo mano krikšto mama.

Kūrėme naujienlaiškius, buvome susitarę su katechetikos centrais, kad persiųstų mokytojams naujienas apie paruoštus naujus filmus. Norėjome sukurti svetainę www.gerojipatirtis.lt, kurioje dorinio ugdymo mokytojai galėtų dalintis savo sukurta medžiaga ir taip sutaupytų šimtus valandų laiko, skirto papildomam pasiruošimui pamokoms. Prisimenu, aš pats kartą turėjau paruošti skaidres apie 10 Dievo įsakymų ir tam sugaišau 10 valandų... Deja, mokytojų atsako beveik nesulaukėme. Norėjome šios svetainės projektą nutraukti, bet atsirado viena mokytoja, kuri dosniai pasidalino visa savo sukurta medžiaga pamokoms. Dėl jos šio darbo nenutraukėme, bet jį „užšaldėme“. Vėliau svarstėme, kad priežastis turbūt yra ta, jog didžioji dauguma mokytojų yra vyresnės kartos ir jie mažai naudojasi informacinėmis technologijomis.

VDU Katalikų teologijos fakultete atlikote tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kaip būtų galima pagerinti naujųjų medijų panaudojimą jaunimo sielovadoje Lietuvoje. Kokių išvadų priėjote?

Egzistuoja prioritetų problema: daug lėšų Bažnyčioje skiriama daiktams, pastatams, o mažai žmonėms ir evangelizacijos priemonėms. Bažnyčia kaip institucija galėtų daugiau investuoti į tikybos pamokas, tai turėtų būti prioritetinė evangelizacijos sritis. Kaip minėjau, Bažnyčia turi prieigą prie 60 % Lietuvos moksleivių. Be to, anot religijos psichologų, pasaulėžiūros pasirinkimus žmonės dažniausiai padaro vėlyvojoje paauglystėje (9–12 klasėse), šiuo laikotarpiu ypač svarbus tikybos pamokų vaidmuo. Be to, turime kalbėti ta kalba, kuria kalba jaunimas, kitaip nesusišnekėsime. 2015 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai ekrano medijoms skiria apie 7 val. per dieną, o skaitymui – vos 30 min.

Atlikau ir du praktinius tyrimus – apklausiau 60 tikybos mokytojų bei katechetų ir pagal tam tikrus kriterijus patikrinau 60 lietuviškų katalikiškų interneto svetainių. Tarp mokytojų jaučiamas susistemintų duomenų bazių internete (krikščioniškų filmų, muzikos, metodinės medžiagos), padedančių greitai rasti norimą medžiagą, poreikis. Dauguma tikybos mokytojų ir katechetų dažnai naudoja naująsias medijas pamokose, nors yra vyresnės kartos žmonės. Todėl jiems reikalinga pagalba kuriant naujųjų medijų mokymo priemones. Tiriant katalikiškas interneto svetaines paaiškėjo, kad didžioji jų dalis apsiriboja vien tekstine informacija. Daugiau kaip pusė neturėjo daugelio labai svarbių ir nieko nekainuojančių funkcijų, kaip kad, pvz.: integruotos paieškos neturėjo 60%, suderinamumo su mobiliaisiais įrenginiais 70%, galimybės dalintis įrašais socialiniuose tinkluose 80% katalikiškų interneto svetainių. Turbūt didžiausias atsilikimas yra lietuviškų programėlių išmaniesiems telefonams srityje. Tyrimo metu jų radau tik dvi.

Kokių užmojų turite ateičiai?

Norėtume patys pradėti kurti trumpus filmus, ypač tomis temomis, kuriomis negalime rasti jau sukurtų. Medijų evangelizacijoje visame pasaulyje aktyvesni yra mūsų broliai evangelikai, tad papildomos katalikiškos medžiagos trūksta. Taip pat planuojame daugiau dėmesio skirti išmaniųjų telefonų programėlėms, kurios yra šiuo metu labiausiai auganti informacinių medijų sritis. Jau pradėjome kurti ir svetainę – maldaknygę. Taip pat turime minčių ir dėl internetinės krikščioniškos televizijos. Mielai laukiame ir tų, kurie galėtų prisidėti prie mūsų veiklos darbu arba paremti finansiškai.

Ačiū už pokalbį.

(Aušra Čebatoriūtė / VaticanNews)

2020 vasario 01, 14:50