Giesmių giesmė – katalikų ir žydų dialogo dienos tema
Romos vyskupijoje dialogo dienos proga rengiamas dviejų žinomų Romos katalikų ir žydų bendruomenių atstovų susitikimas Popiežiškajame Laterano universitete. Įžvalgomis apie katalikų ir žydų tarpusavio supratimo gilinimą dalysis vyriausiasis Romos žydų bendruomenės rabinas Riccardo Di Segni ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Senojo Testamento docentas Luca Mazzinghi. Susitikimo dalyvius pasveikins vyskupas Paolo Selvadaggi, Romos vyskupijos augziliaras ir delegatas ekumeniniams ir tarpreliginiams santykiams. Susitikimo proga koncertuos žydų muzikos ansamblis Progetto Davka.
Pasak kunigo Marco Gnavi, Romos vyskupijos ekumeninių, tarpreliginio dialogo ir naujų religinių judėjimų komisijos nario, metinė katalikų ir žydų dialogo diena yra vilties ženklas, raginimas priešintis visuomenėse dabartiniu metu plačiai paplitusiam „priešų ieškojimui“ ir antisemitizmo apraiškoms.
Giesmių giesmė
Kaip minėta, šiemet metinės katalikų ir žydų dialogo dienos tema Giesmių giesmė. Tai viena iš Senojo Testamento knygų, kurios hebrajiškas pavadinimas „Gražiausioji giesmė“. Tradiciškai jos autoriumi nurodomas karalius Saliamonas, tačiau dabar linkstama ją laikyti nežinomo autoriaus kūriniu, poemą sukūrusio po Babilonijos nelaisvės, maždaug 500 metų prieš Kristų.
Giesmių Giesmė yra rinkinys poemų, kuriomis vaizduojama ir gėrimasi abipuse Dievo ir jo tautos meile: Viešpats yra Mylimasis ir jo tauta yra Mylimoji. Pagrindiniai veikėjai – mylimieji vyras ir moteris. Poemoje dvelkia aistra, nuostaba ir pasididžiavimas, taip pat malonumas kalbėti apie vienas kito fizinį žavumą. Pasak Antano Rubšio, Šventojo Rašo Senojo Testamento vertėjo į lietuvių kalbą, „aprašydamas šį meilės ryšį žmogiškos meilės fone, įkvėptasis autorius laikosi Izraelio tikėjimo kraičio, papročių ir vaizdinių: jis, pasinaudodamas pranašų įžvalga į Dievo Sandorą su Izraeliu kaip į santuoką, piešia iškilų paveikslą idealaus Izraelio – Išrinktosios Senojo ir Naujojo Testamentų tautos, kurią Viešpats veda pamažu į nuostabią vienybę su savimi meilės ryšiu“.
„Ir žydų, ir krikščionių tikėjimo kraitis mato Giesmių giesmėje Dievo ir Dievo tautos meilę.“ Krikščionių tikėjimo Giesmių giesmė yra buvusi aiškinama kaip Kristaus ir Bažnyčios vienybė. Antanas Rubšys savajame Šventojo Rašto vertime pristatydamas Giesmių giesmės knygą priduria, jog „galima šioje knygoje matyti ir įkvėptą žmogiškosios meilės idealą, vedybinio gyvenimo šventumą ir gelmes“. (SAK / VaticanNews)
