Paieška

Aiku (dešinėje) su vyskupu Lafont, žmona ir dukra 2017 03 18 Aiku (dešinėje) su vyskupu Lafont, žmona ir dukra 2017 03 18   Istorijos

Aiku, Amerikos indėnas, norintis tapti diakonu

Tai ne tik atsivertimo, bet ir Prancūzijos Gvianos evangelizacijos istorija. Aikumale Alemin, vajana genties Amerikos indėnas, atsivertęs į katalikybę, tęsia savo tikėjimo kelią ir dabar rengiasi tapti diakonu. Nelengvas sprendimas teritorijoje, kurioje dominuoja evangelikai

Xavier Sartre – Vatikanas

Prancūzijos Gvianoje upės yra tarsi gerai išasfaltuotos gatvės ar autostrados Europoje – tai pagrindiniai keliai, kurie sujungia kaimus ir labiausiai izoliuotas bendruomenes teritorijoje, kuri savo dydžiu prilygsta Airijai. Beveik visa žemė padengta Amazonijos miškais. Maripasoula savo teritorija pralenkia daugelį metropolių, tačiau čia gyvena tik vos daugiau nei 12 000 gyventojų, išsibarsčiusių po kaimus, pasislėpusius po žaliu Amazonijos apsiaustu.

Per dvi su puse valandos keliaujant su kanoja galima pasiekti Ipokan Ëutë, žinomą kaip Laisvės miestas. Tai kaimas, kurį prieš 6 metus pastatė Aikumale Alemin, vadinamas Aiku. Šis keturių vaikų tėvas, Amerikos indėnas, kilęs iš vajana genties, prieš 43 metus gimė Antecume Pata kaime, įkurtame 1961 m. vieno prancūzo iš Liono. Jo tėvai – krikščionys evangelikai, tačiau tai netrukdė jam tikėti  pagrindinių regiono elementų – miško ir vandens – dvasiomis.

Maroni upė šalia Ipokan Ëutë
Maroni upė šalia Ipokan Ëutë

Liga ir išgijimas perskaičius Bibliją

Prieš daugiau nei dešimt metų Aiku susirgo ir niekaip negalėjo pasveikti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. „Viskas nusidažė juodai, mane apėmė pesimistinės nuotaikos, pamaniau, kad turiu pradėti kliautis nematoma jėga“, – pasakoja Aiku. Jis pirmą kartą atsivertė Bibliją, amerikiečių išverstą į vajana kalbą. Tai Biblija, priklausiusi jo tėvui. Jis skaitė puslapį po puslapio visą savaitę. Tai atnešė didžiulį palengvėjimą, Aiku atgavo jėgas, pradėjo vėl žaisti su savo vaikais, ėmė pamiršti, kas buvo nutikę. Jis suprato pasveikęs.

Po savaitės vyskupas Emmanuel Lafont iš Kajeno, atsitiktinai ar vedamas Apvaizdos, atvyko į Antecume pata. Jis ne pirmą kartą atvyko į šį pamirštą džiunglių kampelį. Tačiau tai nėra įprasta, nes katalikų kunigai čia nėra laukiamiausi svečiai. Kai vyskupas atvyko, susitikimas prasidėjo ne visai draugiškai: vyskupui Lafontui įkando šuo. Šis faktas šiandien abu prajuokina.

Vyskupas Lafont 2012 m. Antecume Pata
Vyskupas Lafont 2012 m. Antecume Pata

Ilgas atsivertimo kelias

Kitais metais Aiku pakvietė Kajeno vyskupą dešimt dienų praleisti su Aiku ir jo šeima atogrąžų miškuose. Tai suteikė progą geriau susipažinti – vakarais Aiku šeima pasakodavo apie vajanus, o vyskupas pasakodavo istorijas iš Biblijos. Aiku žmona kalbėdavo vajanų kalba, o Aiku versdavo. Po kelių metų, 2009 m., Aiku buvo pakviestas į Belem socialinį forumą Brazilijoje kaip Amerikos indėnų atstovas, o 2010 m. vyskupas jį pakvietė į Gvianos vyskupijos sinodą, nors Aiku dar nebuvo pakrikštytas – vyskupas niekad jo neklausė, ar jis norėtų pasikrikštyti.

Tuo metu Aiku širdyje brendo atsivertimas. „Mano gyvenimas pasikeitė“, – sako jis prisimindamas dienas po išgijimo. Iš pradžių jis kreipėsi į evangelikus, kurių aplinkui daug, bet jie jo nepriėmė. Tada Aiku paprašė jį pakrikštyti Katalikų Bažnyčioje, pasiūlydamas žmonai lydėti jį atsivertimo kelyje. Žmonai buvo artimesni evangelikai, kurių bendruomenėje ji giedojo per sekmadienines pamaldas, nors ir ji nebuvo krikštyta. Paskui ji sutiko prisijungti prie vyro.

„Išgyvenome nepaprastą patirtį“, – vyskupas Lafont prisiminimais grįžta į 2012 m. gruodžio 24 d.

Tą rytą Aiku ir jo žmona susituokė savivaldybėje, popiet vyskupas juos pakrikštijo, o vakare jų namuose aukojo Mišias, kuriose dalyvavo 7–8 žmonės. Kitą dieną Aiku paprašė bažnytinės santuokos. Tos Kalėdos Aiku, jo šeimai ir vyskupui buvo ypatingos.

Aiku koplyčioje, kurią jis pastatė  Ipokan Ëutë
Aiku koplyčioje, kurią jis pastatė Ipokan Ëutë

Link diakonato

Šis atsivertimo kelias nėra savaime suprantamas. Toje pačioje šeimoje gali būti praktikuojamos kelios religijos. Vyriausias Aiku sūnus, adventistas, priėmė žmonos religiją. Perėjimas iš vienos konfesijos į kitą ne visada lengvas. Aiku pasakoja, kad jie nebuvo šiltai sutikti, nes prie upės katalikų bendruomenė būrėsi pirmą kartą, niekas iki tol katalikų nepažinojo. „Tai tęsėsi maždaug metus. Evangelikai ir Jehovos liudytojai sakė, kad Katalikų Bažnyčia yra šėtoniška. Jie persekiojo Maripasoulos koledžo jaunimą, kuris norėjo prie manęs prisijungti. Jų vyresnysis, amerikietis pastorius, persikėlė per upę, kad juos sustabdytų, nes nėra prasmės persekioti savo brolius“, – pasakoja Aiku.

„Galiausiai ir tėvai susitaikė su mūsų atsivertimu, dabar jie atvyksta į mūsų koplyčią kiekvieną sekmadienį“, – pasakoja Aiku, kuris nuo tada paliko Antecume Pata, įkūrė kitą kaimą, kur pastatė visiems atvirą koplyčią. Jo tikėjimo kelionė priėmus krikštą nesibaigė. Jis tęsia katekizmo studijas su viena vienuole ir nori labiau įsitraukti į Bažnyčios gyvenimą. Žmonos palaikomas, praėjo pasirengimo diakonatui kursą. Tai nelengva patirtis – teko keliauti kanoja, lėktuvu, kad pasiektų Kajeną. Vyskupas Lafont, kalbėdamas apie Aiku atsivertimą, sako, kad niekas neįvyko staiga. „Viešpats ypatingu būdu jį palietė skausmo akimirką, o Dievo Žodis tapo išgijimo šaltiniu. Šis atvejis atspindi ir tai, kaip Amazonijoje vyksta evangelizacija – kantriai, per susitikimus, per tikėjimo liudijimus. Pamažu Katalikų Bažnyčia kyla upėmis,  integruodamasi į regiono tautų širdis“, – sako vyskupas Lafont.

Gvianos Bažnyčios išskirtinumas

Prancūzijos Gviana, užjūrio regionas, užima 83 856 km² teritoriją, kurioje gyvena 270 000 žmonių. 97% teritorijos dengia Amazonijos miškai. Gvianos Katalikų Bažnyčia turi išskirtinį statusą Prancūzijoje: čia netaikomas 1905 m. įstatymas, atskyręs Bažnyčią nuo valstybės. Galioja 1828 m. įstatymas, pagal kurį generalinė taryba moka katalikų kunigams algą ir valstybė išlaiko kulto pastatus. Šią tvarką konstitucinė taryba patvirtino 2017 m.

2020 sausio 15, 16:01