Paieška

Vatican News
Kunigas Jacques‘as Mourad Romoje 2019 m. liepą  Kunigas Jacques‘as Mourad Romoje 2019 m. liepą   Istorijos

Kalinio šypsena: vienuolis Isis rankose

Sirų katalikų kunigas Jacques‘as Mourad penkis mėnesius, 2015 m. praleistus džihadistų nelaisvėje Sirijoje, laiko dvasine patirtimi. Jėgų ir tvirtybės jam suteikė rožinio malda ir Paolo Dall’Oglio mokymas.

Fabio Colagrande – Vatikanas

Kunigas Jacques‘as juda lėtai, pasiramsčiuodamas lazda. Romos vidurvasario popietės karštyje žurnalistus jis pasitinka Don Gnocchi reabilitacijos centro sode šlubuojančia eisena, kuri jau pasakoja jo istoriją. Tačiau jo žvilgsnis šviesus, veide šviečia ta šypsena, kuri glumino ISIS teroristus, 2015 m. laikiusius jį įkaitu Sirijoje iki jo drąsaus pabėgimo. Sirų katalikų kunigas Jacques‘as Mourad – vienuolis iš Homso. Jis pasakoja savo pagrobimo istoriją knygoje „Vienuolis įkaitas. Džihadistų belaisvio kova už taiką“, kurią parašė žurnalistas Amaury Guillem. Knyga išleista Italijoje. Šiandien kunigas gyvena Irako Kurdistane, Suleimanijoje, kartu su savo tautos pabėgėliais. Tačiau jis dažnai vieši Romoje, kur gydosi nugarą, nukentėjusią nuo traumų ir kankinimų per ilgas nelaisvės savaites.

„Visada su savimi nešiojuosi tuos, kuriuos sutikau per tuos mėnesius: kalinius, džihadistus, visi yra mano maldose ir širdyje“, – pasakoja jis. „Tikiu, kad Gailestingasis Dievas visada suras būdų padėti visiems ir kad ir mano kalintojai gali gauti Šventosios Dvasios šviesą.“

Mar Elian vienuolyno Sirijoje bažnyčia
Mar Elian vienuolyno Sirijoje bažnyčia

Išgelbėjo pašaukimas taikai

Iš tų smurto, kankinimų – tiek fizinių, tiek psichologinių – dienų kunigas Jacques‘as prisimena stebuklą, įvykusį 2015 m. rugpjūčio 31 d. Jis buvo pagrobtas gegužės 21 d. Qaryatayne esančiame Mar Elian vienuolyne. Toje vietovėje  jis klebonavo. Po pirmųjų trijų nelaisvės mėnesių Rakoje jis buvo perkeltas į kalėjimą netoli Palmyros, kur susitiko 250 savo bendruomenės krikščionių. Tą dieną juos aplankė džihadistų vadovybė. „Tie penki ISIS vyrai mane nusivedė į mažą kambarėlį, o jų vyresnysis ėmė skaityti kalifo al Baghdadi, ISIS lyderio, pareiškimą. Buvo kalbama apie ištisą eilę įstatymų krikščionims, kurie gyvena islamo valstybės valdžioje.“

Kunigas Jacques‘as nustebo sužinojęs, kad jo bendruomenė bus grąžinta į Quaryatein, tačiau tai jiems taps kalėjimu po atviru dangumi. Jiems primesti griežti draudimai, tačiau jie vėl galėjo švęsti Mišias. „Ši žinia man buvo nelauktas stebuklas“, – beveik susigraudina tai sakydamas. „Netikėjau, kad vėl bus galima švęsti Mišias ir priimti Komuniją. Man tai buvo didžiulė Dievo gailestingumo dovana.“

Pokalbio metu kunigas Mourad bandė gauti patvirtinimą, kad jo tikintieji tikrai grįžo ir liko namuose, ir paklausė teroristų, kodėl kalifatas nutarė juos pargabenti atgal. „Džihadistų būrio vadas atsakė, kad jie taip nusprendė dėl to, kad šios bendruomenės krikščionys nebuvo ginkluoti. Šis atsakymas mane labai sujaudino ir leido suprasti daug dalykų. Supratau, kad kas nutaria nesiimti smurto, savo pasirinkimu gali pakeisti požiūrį tų, kurie įpratę laikyti rankoje ginklą. Mus išgelbėjo mūsų krikščioniškas pašaukimas liudyti taiką.“

Paskutinis Kryžiaus Kelias Mar Eliane 2015 m. prieš ISIS antpuolį
Paskutinis Kryžiaus Kelias Mar Eliane 2015 m. prieš ISIS antpuolį

Dialogas su islamu? Evangelinis principas

Katalikų vienuoliui, pagrobtam ir kankintam islamo teroristų, beveik provokuojančiai atrodo klausimas  – ar po šios patirties jis tiki dialogu su musulmonais, ar jis mano, kad islamas gali būti taikos religija? Tačiau Jacques‘as yra draugas ir dvasinis mokinys romiečio kunigo jėzuito Paolo Dall’Oglio, kuris buvo pagrobtas Sirijoje 2013 m. ir kuris būtent siekdamas skleisti tarpreliginį dialogą įkūrė Mar Musa bendruomenę. Kunigui Mourad kunigas Paolo, kurio pėdsakai dingo nuo pat jo pagrobimo akimirkos, yra visuomet gyvas, nes Dievo žmonės gyvi jo gailestingume.

Jis ryžtingai atsiliepia: „Pasitikėjimas dialogu – tai principas, nesusijęs su kitų požiūriu. Be to, mes, sirai krikščionys, gyvename šalia musulmonų daugiau nei 1400 m., mūsų istorija bendra.“ „Už dabartinio terorizmo slypi politinis tinklas, kuris viską pajungia siekdamas pakenkti. Tas tinklas nėra tiesiogiai įkvėptas islamo, bet yra politinis projektas. Kaip krikščionys turime atsisakyti šio mąstymo būdo, įkvėpto tam tikros propagandos, pagal kurią kiekvienas musulmonas yra teroristas“, – ryžtingai patvirtina sirų vienuolis. „Mums išties reikia daugiau nuolankumo ir aiškumo savo pačių gyvenimuose ir santykyje su kitais. Turime atidžiai įsiskaityti į Evangeliją, kad tinkamai pagal ją gyventume.“

Mar Musa vienuolynas Sirijoje 1988 m.
Mar Musa vienuolynas Sirijoje 1988 m.

„Su rožiniu baimė pradingdavo“

Nėra priekaištų, aimanų kunigo Jacques’o ramiame žvilgsnyje ar rūpestingai parinktuose žodžiuose, kuriais jis pasakoja apie savo kalvariją. Atrodo, kad šis sirų katalikų vienuolis, kuriam džihadistai liepė atsiversti į islamą, laikydami peilį po gerkle, kalėjimo laiką išgyveno kaip ypatingą dvasinio augimo progą. Stebina jo dienoraščio puslapiai, kur jis aprašo vidinę ramybę, energiją ir romumą, gimstančius iš maldos. „Galiu pasakyti, kad gavau iš Dievo dovanų tuo metu, kai gyvenau kalėjime“, – prisipažįsta. „Negaliu pamiršti jėgos, drąsos, kurios man leido žvelgti į tų džihadistų veidus ir perduoti jiems Jėzaus meilę. Tose situacijose Dievas man suteikė dovaną šypsotis, ir dėl mano šypsenos kalintojams kildavo sunkumų. Jie klausdavo, kaip gali būti, kad kalinys šypsotųsi; aš ir pats negalėjau sau paaiškinti, iš kur rasdavosi jėgų.“ Tomis dienomis, pilnomis fizinių ir dvasinių kančių, kunigas Jacques’as ypač atrasdavo paguodą melsdamasis Dievo Motinai. „Vos pradėdavau kalbėti Rožinį, bet koks skausmas, bet kokia baimė dingdavo. Ir dabar dažnai kalbu Rožinį, taip pat ir pagal savo formuluotes, kurias sugalvojau pagrobimo metu.“ Tačiau kunigą Mourad ilgomis kalinimo dienomis, kai jis ne kartą baiminosi atsidūręs šalia mirties, ypač guodė žinojimas, kad už jį meldžiasi visa Bažnyčia. „Kalinimo metu jaučiau mano draugų maldas už mane, ir tai labai stiprino. Manau, kad visos Bažnyčios malda buvo „tinklas“, kuris mane palaikė tais mėnesiais.“

Kunigas Jacques Mourad: vienuolis Isis rankose

Teisingumas  sirų pabėgėliams

Šiandien kunigas Mourad  pasirinko gyventi tarp sirų, karo priverstų palikti savo namus, savo žemę. Kunigas kenčia matydamas pasaulio, dažnai ir Vakarų krikščionių, abejingumą jų likimui. „Klausiu savęs, kodėl, nepaisant to, kad visi gerai žino, kas vyksta, pasaulyje, nėra nei vieno, kuris kažką nuveiktų milijonų sirų labui, kurie jau aštuonerius metus gyvena skurde, kančiose, patirdami neteisingumą pabėgėlių stovyklose Libane, Jordanijoje, Turkijoje ir Irake. Nepriimtina, kad Vakaruose galiu gyventi namuose, valgyti tai, ką noriu, turėti visus patogumus, o kiti žmonės priversti metai iš metų vargti ir niekas nieko dėl to nedaro. Tikrasis teisingumas būtų padėti tiems žmonėms grįžti į namus, grąžinti jiems laisvę, orumą ir taiką“. Tėvas Mourad liūdnai purto galvą ir beveik piktai spaudžia lazdą, į kurią remiasi. Jis ypač nerimauja dėl ateities – ne tik Bažnyčios, bet ir žmonijos. „Toks pasaulis negeras. Mūsų ateitis nebus laiminga, jei viskas nepasikeis.“

Vakarų tyla krikščionims besitraukiant iš Artimųjų Rytų

Nerimas dėl sirų pabėgėlių likimo persipina su nerimu dėl Artimųjų Rytų, iš kurių traukiasi krikščionių bendruomenės, visam likusiam pasauliui tylint.  „Artimieji Rytai negali likti be krikščionių“, – sako kunigas surimtėjęs. Ši pavojinga situacija sudijusi ir su krikščionybės šaknimis: Bažnyčia negali augti, tęsti savo istorijos be Artimųjų Rytų Bažnyčių. Pasak kunigo, šiandien esame atsakingi už visus pabėgėlius krikščionis, kurie gyvena Europoje ar JAV: turi būti parengta oficiali struktūra, patvirtinanti jų egzistavimą. Kitas uždavinys – turime nutraukti tylą dėl krikščionių bėgimo iš Artimųjų Rytų. Tai ir Rytų Bažnyčių patriarchų ir vyskupų atsakomybė. Jie turėtų daryti viską, kad apsaugotų ir palaikytų savo žmones.

To, kas daroma dėl Artimųjų Rytų krikščionių, nepakanka. Svarbiau nei juos pavalgydinti ir pagirdyti – grąžinti jiems orumą, orų gyvenimą. To jie dar neturi, sakė kunigas.        

Mar Elian vienuolyno bažnyčios altorius
Mar Elian vienuolyno bažnyčios altorius
2019 gruodžio 05, 10:36