Paieška

Vatican News
Popiežius Pranciškus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje 2018.09.22 Popiežius Pranciškus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje 2018.09.22  (Vatican Media)

Pranciškaus malda Aušros Vartuose: padaryk mus visus gailestingus

Švč. Mergelės Marijos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos iškilmės proga prisimename popiežiaus Pranciškaus apsilankymą ir maldą už Lietuvą prieš vienerius metus, 2018 metų rugsėjo 22 dieną. Kartu atmename pirmąjį po Gailestingumo Motinos kojomis Vilniuje priklaupusį popiežių šv. Joną Paulių II ir jo džiaugsmo ašaras 1993 metais, taip pat jų pirmtaką popiežių Pijų XI, prieš šimtmetį stebėjusį Lietuvos valstybės atsikūrimo pirmuosius žingsnius Vilniuje ir Kaune, kurio dovanotomis karūnomis XX amžiuje vainikuotas stebuklingasis Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas.

Popiežius Pranciškus Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos šventovei padovanojo auksinį rožinį ir palaimino naują aukso karūną, sukalbėjo Rožinio Džiaugsmo dalies trečiąjį – Jėzaus gimimo – slėpinį kartu su Vilniaus gyventojais, maldininkais iš Lietuvos, kitų kraštų ir dvasiškai su visais, kurie sekė transliaciją per žiniasklaidos priemones, taip pat Vatikano radiją. Popiežius susirinkusiems pasakė kalbą, sukalbėjo maldą į Švč. Mergelę Mariją prašydamas, kad padarytų mus visus gailestingus, visus palaimino.

Popiežiaus Pranciškaus malda Švč. Mergelei Marijai

„Švenčiausioji Mergele Marija, Dievo ir Bažnyčios Motina, neapsakoma malone tu esi gailestingumo šaltinis visai žmonijai. Maloniai pažvelk į savo vaikus, nuolankiai pasitikinčius tavo užtarimu, ir padaryk, kad būtume uolūs Dievo gerumo liudytojai, ypač ten, kur trūksta tikėjimo šviesos, paguodos vilties ir gyvos meilės liepsnos. Prašome, pagelbėk mums, kad nepaliautume laukti Dievo Karalystės – taikos, teisingumo ir meilės Karalystės atėjimo į mūsų šeimas, miestus, tautas ir visą pasaulį. Gailestingumo Motina ir mūsų Motina, padaryk mus visus gailestingus, kaip ir mūsų Tėvas danguje yra gailestingas. Amen.“

Popiežiaus kalba Aušros Vartų koplyčioje 2018 m. rugsėjo mėn. 22 d.

Brangūs broliai ir seserys!

Esame priešais „Aušros Vartus“, tiksliau prie to, kas liko iš šio miesto gynybinės sienos, kuri saugojo nuo visokių pavojų ir provokacijų ir 1799 metais užpuolikų kariuomenės buvo visiškai sugriauta. Liko tik šie vartai, kuriuose jau tada buvo Gailestingumo Mergelės atvaizdas, Šventosios Dievo Motinos, kuri visuomet yra pasirengusi mums pagelbėti, ateiti mums į pagalbą.

Jau nuo tų dienų Ji norėjo mus pamokyti, kad galima gintis be puolimo, kad galima būti apdairiems be liguisto nepasitikėjimo visais. Ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse.

Ir nuo tos akimirkos, kai Jėzaus atvaizdas buvo įspaustas kaip antspaudas kiekvieno žmogaus širdyje, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę susitikti Dievą. Kai mes užsidarome savyje iš baimės, kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią Jėzaus Gerajai Naujienai, lydinčiai kitų istoriją ir gyvenimą. Praeityje statėme per daug sienų, bet šiandien jaučiame poreikį pažvelgti vienam į kitą ir pripažinti vienas kitą broliais, kad eitume kartu su džiaugsmu ir taika, atrasdami ir patirdami brolystės vertę (plg. Apašt. parag. Evangelii gaudium, 87). Kiekvieną dieną šioje vietoje Gailestingumo Motiną aplanko daugybė žmonių iš įvairių šalių: lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų; katalikų ir stačiatikių. Šiandien tai tampa įmanoma dėl komunikacijų ir tarp mūsų šalių esančios judėjimo laisvės. Būtų nuostabu, jeigu kartu su šia judėjimo laisve būtų siejama taip pat laisvė kurti visiems susitikimo bei solidarumo vietas, kad galėtume dalytis dovanomis, kurias neatlygintinai gavome, kad išeitume iš savęs pačių ir dovanotume save kitiems, savo ruožtu priimdami ir kitus su jų skirtingumais kaip dovaną ir mūsų gyvenimo turtą.

Kartais atrodo, kad atsivėrimas pasauliui mus įmeta į konkurencijos erdvę, kur žmogus žmogui –vilkas, kur vietos yra tik mus skaldantiems konfliktams, įtampai, kuri mus išsunkia, neapykantai ir priešiškumui, kurie mūsų niekur neveda (plg. Apašt. parag. Gaudete et exsultate, 71–72).

Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį: „Ieškok savo brolio.“ Taip mums atveria duris į naują pradžią, į naują aušrą. Mus veda prie slenksčio, tarsi prie Evangelijoje minimo turtuolio rūmų durų (plg. Lk 16, 19–31). Šiandien mūsų laukia vaikai ir šeimos kraujuojančiomis žaizdomis; ir tai nėra Lozoriaus žaizdos, kaip palyginime, tai Jėzaus žaizdos; jos tikros, konkrečios, o iš savo skausmo gelmių, iš savo tamsos jie šaukia, kad mes jiems atneštume gydančią meilės šviesą. Nes gailestingoji meilė yra raktas, atrakinantis dangaus vartus.

Brangūs broliai ir seserys! Tegul peržengdami šį slenkstį patirsime mūsų tarpusavio santykius nutyrinančią jėgą, o Motina tepadeda mums gailestingai ir nuolankiai žvelgti į kitų trūkumus, neaukštinant savęs prieš kitus (plg. Fil 2, 3). Mąstydami Rožinio slėpinius prašykime Jos, kad būtume bendruomene, skelbiančia Kristų Jėzų, mūsų viltį, ir kurtume Tėvynę, galinčią priimti visus, gebančią iš Mergelės Motinos priimti dialogo ir kantrumo dovanas, artumo, mylinčio atleidimo ir nesmerkiančio svetingumo dovanas (plg. Apašt. parag. Evangelii gaudium, 165); Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teisimą. Te Marija visada būna Aušros Vartais visam šiam palaimintam kraštui!

Atsiduodami Jos vedimui dabar melskimės apmąstydami Rožinio trečiąjį Džiaugsmo dalies slėpinį.

Pranciškaus malda Aušros Vartuose
Pranciškus Aušros Vartuose
Pranciškus Aušros Vartuose
Pranciškus Aušros Vartuose

 

2019 lapkričio 15, 15:15