Paieška

Vatican News
Europos žemynas Europos žemynas 

Trys šventos moterys – Europos dvasinė atrama

Popiežius šv. Jonas Paulius II prieš dvidešimt metų paskelbė tris šventas moteris – Brigitą Švedę, Kotryną Sienietę ir Editą Stein – Europos bendraglobėjomis. Popiežius nurodė Apaštališkajame laiške motu proprio 1999 spalio 1 dieną, kad trims naujoms Europos globėjoms suteikiama visa pagarba ir liturginės privilegijos, kurios teisiškai priklauso pagrindiniams dangiškiesiems globėjams.

Šventosios Brigita Švedė, Kotryna Sienietė ir Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein gyveno skirtingais istoriniais laikotarpiais, tačiau joms bendra Bažnyčios meilė ir Kristaus Kryžiaus liudijimas, rašė šv. Jonas Paulius II. Jis išreiškė viltį, kad „kritiškų antrojo krikščionybės tūkstantmečio epochų atstovės taps dvasine atrama Europos krikščionims, kartu su visais žemyno gyventojais patiriančiais vilties kupinas epochines permainas, atnešančias taip pat naujų rūpesčių“.

Lenkas popiežius Europos globėjų paskelbimo apaštališkajame laiške kreipėsi į 1999 metais spalio mėnesį Vatikane susirinkusią antrąją Europos Vyskupų sinodo asamblėją ir į naują tvarką Europoje kuriančias jėgas kviesdamas kliautis dieviškąja malone, be kurios būtų bergždžios bet kokios žmogiškosios pastangos: „Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato“ (Ps 127), priminė popiežius. Skelbdamas tris moteris Europos bendraglobėjomis šv. Jonas Paulius II reiškė viltį, kad jų užtarimas padės naują tvarką senajam žemyne kuriantiesiems „gerbti savo istorijos turtingumą šalinant liūdną praeities paveldą“.

Popiežius paragino kurti šventumu paremtą solidžią ir vieningą Europą. Europiečiai kviečiami galutinai atsisakyti istorinių varžybų, per dažnai žemyną pavertusių pragaištingiausių karų lauku ir su įsipareigojimu siekti vis didesnės tautų sanglaudos ir bendradarbiavimo.

Europos kūrėjams iškilęs didysis iššūkis: sukurti vienybės kultūrą ir etiką, be kurių kuriamos vienybės politikos ankščiau ar vėliau paskęsta, rašė šv. Jonas Paulius II. Popiežius pakvietė atnaujinti pamaldumą į tris didžiąsias moteris Brigitą Švedę, Kotryną Sienietę ir Editą Stein, kurios skirtingose epochose reikšmingai prisidėjo ugdant ne tik Bažnyčią Europoje, bet ir Europos visuomenę.

Švedų aristokratė Brigita (XIV a.), italė Bažnyčios mokytoja Kotryna Sienietė (XIV a.) ir Prūsijos žydė, Šoa auka Aušvice Edita Stein (XIX–XX a.) popiežiaus iškeltos Europos globėjomis greta pirmojo krikščionybės tūkstantmečio šventųjų vyrų – italo monastinio gyvenimo Vakaruose steigėjo Benedikto Nursiečio (V–VI a.) ir graikų brolių, slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus (IX  a.).

Abatas šv. Benediktas nursietis buvo paskelbtas pirmuoju Europos globėju popiežiaus šv. Pauliaus VI sprendimu 1964 metais. Slavų apaštalus Europos bendraglobėjais paskelbė popiežius šv. Jonas Paulius II 1980 metais.

Šv. Brigita Švedė
Šv. Brigita Švedė

1303 metais Švedijoje gimusi Brigita primena Europos šiaurę, iš kur ji pradėjo savo evangelinę misiją, ją atvedusią į Romą. Mistikė ir  Švč. Išganytojo ordino steigėja Brigita pirmajame savo gyvenimo tarpsnyje buvo giliai religinga 8 vaikų šeimos motina. Kilusi iš Skandinavijos žemių, kurios atskilo nuo pilnutinės vienybės su Roma, Brigitos figūra, ypač per jos įkurto ordino veiklą, yra svarbi ekumeniniam sąjūdžiui.

Šv. Kotryna Sienietė
Šv. Kotryna Sienietė

1347 metais Sienoje, Italijoje, gimusi Kotryna, Bažnyčios mokytoja, yra gerai žinoma dėl istorinio vaidmens laikotarpyje, kai popiežiai gyveno Avinjone. Ji užbaigė šv. Brigitos pradėtą dvasinį darbą ir įtikino popiežių sugrįžti į savo sostą Romoje prie Apaštalo Petro kapo. Kotryna Sienietė buvo nenuilstanti savo amžiuje supriešintos visuomenės ir tarpusavyje kariaujančios Europos taikdarė. Europos valdovams ji priminė, kad krikščioniškomis vertybėmis besiremiančiai visuomenei niekada negali būti tokių rimtų nesutarimų, kuriuos sprendžiant reiktų pasitelkti ginklų išminties vietoj išminties ginklo.

Šv. Edita Stein
Šv. Edita Stein

Vokietijos Prūsijoje, žydų šeimoje 1891 metais gimusi Edita Stein – Kryžiaus Teresė Benedikta gyveno įvairiuose Europos kraštuose, tačiau savo kaip mąstytojos, mistikės ir kankinės gyvenimu nutiesė tiltą tarp savo hebrajiškos kilmės ir priklausymo Kristui. Susipažinimas su krikščionybe nevertė jos atmesti herbrajiškų šaknų, bet leido atrasti jų pilnatvę. Karmelitų mistikės šventumas yra neatskiriamas nuo jos žiaurios mirties tragizmo. Jos šauksmas susiliejo su visų deportuotųjų šauksmu, bet išliko vienybėje su šauksmu Kristaus, kuris suteikia žmogiškajai kančiai slėpiningą ir amžiną vaisingumą. Kryžiaus Benediktoje Teresėje, kaip nekaltos aukos liudijime, įžvelgiame Paaukotą Avinėlį ir protestą prieš visus pagrindinius žmogaus teisių pažeidimus, o taip pat įsipareigojimą atnaujinti hebrajų ir krikščionių suartėjimą, paskelbtą Vatikano II Susirinkimo. (SAK / Vatican News)

2019 spalio 01, 16:16