Cerca

Vatican News
Nelegalios kasybos palikti ženklai Nelegalios kasybos palikti ženklai  (AFP or licensors)

Amazonijos sinodas: maldos budėjimas ir paroda Romoje

Daug kartų pabrėžta, kad Vyskupų sinodas nėra paprastas susitikimas, kuriame problemos sprendžiamos ir išeitys siūlomos balsų dauguma. Nors Vyskupų sinodo eiga ir procedūros yra išsamiai reglamentuotos, tačiau tai nėra jo esmė.

„Sinodinė Bažnyčia yra įsiklausanti Bažnyčia, suvokianti, kad klausytis reiškia „daugiau nei girdėti“. Klausymasis yra abipusis, kai kiekvienas ko nors pasimoko. Tikinčiųjų tauta, vyskupų kolegija, Romos vyskupas – visi įsiklauso vienas į kitą ir į Šventąją Dvasią, „tiesos Dvasią“ (Jn 14, 17), kad pažintų, ką ji „skelbia Bažnyčioms“ (Apr 2, 7)“, – sakė popiežius Pranciškus prieš ketverius metus, minint Vyskupų sinodo įsteigimo 50-ąsias metines. Toje kalboje jis išryškino sinodiškumo doktriną ir pamatinius principus. Jų šviesoje Vyskupų sinodo sprendimai nėra tai, dėl ko susitarė „viršūnės“, bet „visose Bažnyčios gyvenimo plotmėse puoselėjamo klausymosi dinamikos konvergencinis taškas“. „Bažnyčioje, tarsi apverstoje piramidėje, viršūnė yra žemiau pagrindo“, – palygino popiežius.

Todėl iniciatyvos ir malda už gerą sinodo eigą nėra antraeilis dalykas. Viena iš tokių iniciatyvų yra Vatikano prieigose, Santa Maria in Traspontina bažnyčioje surengtas maldos budėjimas, kurį koordinuoja GIM asociacija ir misionieriai komboniečiai. GIM yra misijoms įsipareigojusių italų jaunimo iš įvairių miestų organizacija, o komboniečiai yra į misijas orientuota vienuolinė kongregacija. Į spalio 5 dienos maldos budėjimą pakviesti ganytojai ir misionieriai iš Amazonijos. Jame numatytas ir kankinių, žuvusių už Amazonijos žmonių teisių gynimą ir aplinkos apsaugą, atminimas. Po dviejų savaičių taip pat rengiama „Piligrimystė už Amazoniją“ Romos mieste. 

Vyskupų Sinodo Amazonijai metu, spalio 6–27 dienomis, Santa Maria in Transpontina bažnyčioje eksponuojama paroda „Kasyba. Bendras blogis Amazonijoje“. Nuotraukose matyti beatodairiškos, išnaudojančios, žmonių ir aplinkos negerbiančios, vien pelno tesiekiančios natūralių išteklių išgavimo ir kasybos pasekmės. Katalikų Bažnyčia, misionieriai ir parapijų aktyvistai joms priešinasi, o dešimtys už tai sumokėjo gyvybe. Viena iš tipinių situacijų yra tokia – gerai apsiginklavusi aukso ieškotojų grupė įžengia į indėnų genties teritoriją ir ją išveja, dažnai nužudžiusi vieną ar kelis jos atstovus, jei jie priešinasi ir protestuoja. 

Katalikiškos Indėnų misijų tarybos duomenimis, 2017 metais buvo užregistruoti 96 neteisėto išteklių pasisavinimo ir užgrobimo atvejai, o šiais metais jų jau priskaičiuota 160. Su šiais užgrobimais yra susijusios 110 žmogžudysčių 2017 metais ir 135 žmogžudystės 2018 metais. (RK / Vatican News)

2019 spalio 03, 14:20