Cerca

Vatican News
Popiežius Pranciškus ir didysis arkivyskupas S. Ševčiukas Popiežius Pranciškus ir didysis arkivyskupas S. Ševčiukas 

Ukrainos graikų katalikų dienos Romoje ir Florencijoje

Rugpjūčio gale ir pirmąją rugsėjo pusę Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios gyvenimas, rodos, persikelia į Romą ir Florenciją. Šiomis dienomis įvyks šv. Sofijos bazilikos Romoje 50-ųjų konsekravimo metinių minėjimas, Ukrainos graikų apeigų katalikų vyskupų sinodas ir piligrimystė į Florenciją, skirta šv. Jono Auksaburnio (349 m. – 407 m.) ir Florencijos susirinkimui atminti. Į šį laikotarpį įsiterpia ir Europos rytų apeigų vyskupų susirinkimas Romoje.

Didysis Ukrainos Graikų Apeigų Bažnyčios arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas pakvietė savo krašto ir gausią diasporos bendruomenę nacionaline piligrimyste Romoje paminėti šv. Sofijos katedros 50-etį. Šių maldos namų istorija susijusi su Ukrainos graikų katalikų labai gerbiamu kardinolu Josypu Slipyj. Vienas iš šio ganytojo rūpesčių, kai 1963 metais buvo išleistas iš tremties Sibire ir atvyko į Romą, buvo naujos bažnyčios statyba. 1967 metais pradėta statyti bazilika buvo užbaigta 1969 metais. Rugsėjo 27–28 dienomis ji buvo iškilmingai konsekruota popiežiaus Pauliaus VI, kuris taip pat padovanojo šv. Klemenso, trečiojo apaštalo Petro įpėdinio ir kankinio, relikviją. Bažnyčiai suteiktas šv. Sofijos titulas, pagerbiantis dieviškąją Išmintį, atkartojantis svarbiausiųjų Konstantinopolio ir Kijevo bažnyčių dedikaciją. „Džiaugiamės šiuo įvykiu. Matome jame dieviškosios Apvaizdos privilegiją. Matome jame bažnytinės bendrystės ženklą“, – homilijoje sakė Paulius VI. Galima pridurti, kad šv. Sofijos bazilikos Romoje kaip ukrainiečių graikų katalikų dvasinio centro vaidmenį iškėlė situacija Ukrainoje, kurioje sovietinis režimas užslopino visas laisvas ir viešas unitų gyvenimo apraiškas.

Šv. Sofijos bažnyčia Romoje
Šv. Sofijos bažnyčia Romoje

Todėl, anot didžiojo arkivyskupo Ševčiuko, verta šv. Sofijos bazilikos jubiliejų paminėti nacionaliniu ir visos Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios mastu.  Rugsėjo 1-ąją jis vadovaus iškilmingoms liturginėms apeigoms, kuriose laukiamas ir kardinolas Pietro Parolin, artimiausias popiežiaus bendradarbis. Šv. Sofijos baziliką 2018 sausio 28 dieną aplankė ir pats popiežius Pranciškus, keliais mėnesiais vėliau, liepos 5-ąją, sušaukęs specialų ukrainiečių unitų metropolitų susitikimą. Galima pridurti, kad Ukrainos pašto tarnyba rugpjūčio gale išleido specialų pašto ženklą šv. Sofijos bazilikos jubiliejui.

Popiežius šv. Sofijos bazilikoje
Popiežius šv. Sofijos bazilikoje

Didysis arkivyskupas Ševčiukas pranešė, jog į Romą jubiliejui susirinkę graikų apeigų vyskupai liks Amžinajame Mieste dar kelias dienas ir dalyvaus sinodiniame susirinkime. Sinodas yra aukščiausius bažnytinius sprendimus priimti galintis organas. Numatoma, kad į jį atvyks apie 50 ganytojų iš Ukrainos ir Ukrainos graikų apeigų katalikų eparchijų kitose šalyse. Sinodinis susirinkimas vyks Popiežiškojoje ukrainiečių šv. Juozapato kolegijoje.

Tačiau ir jam pasibaigus dalis vyskupų neišvyks iš Romos ir dalyvaus rytų apeigų Bažnyčių katalikų vyskupų suvažiavime rugsėjo 12–14 dienomis, toje pat Ukrainiečių kolegijoje. Prie ukrainiečių ganytojų prisijungs kitų šalių graikų apeigų katalikų, taip pat maronitų, chaldėjų, armėnų ir sirų-malabarų katalikų vyskupai, kurie darbuojasi Europoje arba yra atsakingi už čia gyvenančias bendruomenes.  

Kai tik pasibaigs šis susitikimas, ukrainiečių unitų ganytojai tuoj pat išvyks į Florenciją, kurioje, kartu su miesto ukrainiečių unitų parapija ir Florencijos katalikų arkivyskupijos kunigais, rugsėjo 14 dienos vakare paminės šv. Jono Auksaburnio, rytų Bažnyčiose itin gerbiamo šventojo, kurį ir Katalikų Bažnyčia yra pripažinusi Bažnyčios Mokytoju, liturginį atminimą. Florencijos katedroje saugoma Jono Auksaburnio relikvija.

Bažnyčios Mokytojas Jonas Auksaburnis
Bažnyčios Mokytojas Jonas Auksaburnis

Sekmadienį, rugsėjo 15-ąją, Florencijos katedroje didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas vadovaus iškilmingoms apeigoms, kuriose be unitų ganytojų ir tikinčiųjų dalyvaus Florencijos arkivyskupas kardinolas Giuseppe Betori, Florencijos susirinkimui paminėti.

1439 metų liepos 6-ąją dieną būtent Florencijos katedroje Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių galvos iškilmingai pasirašė dokumentą, jog nutraukia 1054 metų schizmą ir atkuria vienybę. Nors greitai tapo aišku, kad susitarimas ir vienybės atnaujinimas liks negyva raide, Florencijos susirinkimas davė kitokių vaisių.

Vienas iš jų buvo atnaujinto susidomėjimo banga rytuose gyvenusių ir graikiškai rašiusių iškilių asmenybių raštais, tarp jų ir šv. Jonu Auksaburniu. Ir šiandien Florencijos bibliotekose saugomi tuo laikotarpiu įsigyti manuskriptai graikų kalba su jo ar jam priskiriamais raštais, kurie vėliau buvo išversti ir publikuoti. Antra, Florencijos susirinkimo diskusijų apie katalikų ir ortodoksų doktrinos bei bažnytinės tvarkos suderinamumą vaisiai pravertė 16 amžiaus pabaigoje, kai Abiejų Tautų Respublikoje buvo pasirašyta Brastos unija, kuri ir yra dabartinės Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios ištakose. (RK / Vatican News

2019 rugpjūčio 27, 16:35