Marijos ėmimo į dangų iškilmės pasaulyje

Jeruzalė

Jeruzalės katalikų bendruomenė Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmę šventė Getsemanės sode. Šioje vietoje yra pranciškonų Šventosios Žemės kustodijai priklausanti bazilika, pastatyta Jėzaus maldos Alyvų daržely vietoje. Už kelių dešimčių metrų yra ir Marijos kapo bažnyčia, priklausanti graikų ortodoksų bendruomenei. Marijos kapo bažnyčia, kurios didelė dalis yra po žeme, pastatyta toje vietoje, kur buvo palaidota Švenčiausioji Mergelė po mirties, kurią graikų tradicijos krikščionys vadina „užmigimu“, ir iš kur tuoj pat po užmigimo ji su kūnu ir siela buvo paimta į dangų.

Katalikų bendruomenės nariai jau trečiadienio vakarą dalyvavo pranciškonų bazilikoje vykusiuose pirmuosiuose iškilmės mišparuose. Ketvirtadienio pavakare Mišios buvo aukojamos Marijos palaidojimo bažnyčioje, kurią administruoja graikai ortodoksai. Pagal nuo devynioliktojo amžiaus galiojančią tvarką, šioje bažnyčioje katalikams leidžiama rengti pamaldas tik kartą per metus – Marijos ėmimo į dangų iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją. Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmės Mišias aukojo Šventosios Žemės kustodijos vadovas t. Francesco Patton OFM, buvo meldžiamasi už taiką Šventojoje Žemėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose, už šiame regione ir visame pasaulyje kenčiančius krikščionis. Po Mišių dalyviai procesijoje nešdami Marijos statulą sugrįžo į pranciškonų baziliką ir tęsė maldą joje.

Paryžius

Paryžiuje šiemetinė Marijos ėmimo į dangų šventė prasidėjo prie nuo gaisro prieš kelis mėnesius nukentėjusios Dievo Motinos katedros durų. Iš čia pajudėjo procesija į Šv. Sulpicijaus bažnyčią, kuri po katedros gaisro yra paskelbta laikinąja Paryžiaus vyskupo katedra. Procesijos dalyviai kalbėjo Rožinį už Prancūziją. Eisenai ir iškilmės Mišioms Šv. Sulpicijaus bažnyčioje vadovavo Paryžiaus arkivyskupas Michel Aupetit. Mišių pradžioje Dievo Motinos katedros rektorius kun. Patrick Chauvet perskaitė popiežiaus Pranciškaus atsiųstą sveikinimą. Popiežius dar kartą patikino, kad atsimena paryžiečių skausmą dėl jų katedrą ištikusios nelaimės, paragino būti katedros statytojais malda ir savo konkrečiu indėliu.

Agluona

Žolinė kasmet labai iškilmingai švenčiama Agluonos šventovėje, iš visos Latvijos susirenka tūkstančiai maldininkų. Šiemet į atlaidus pėsčiomis atkeliavo net 29 piligrimų grupės. Didžiausią atstumą – daugiau kaip 400 km – įveikė piligrimai iš Liepojos. Panašų atstumą įveikė jaunimo grupė dviračiais atvažiavusi iš Kolkos. Mišios ir kitos pamaldos mažesnėms grupėms bazilikos viduje ir kriptoje vyko dešimčia kalbų, įskaitant ir latgalių kalbą.

Šventiniai renginiai prasidėjo rugpjūčio 13-ąją švęstu Latvijos krikštytojo šv. Meinardo liturginiu minėjimu. Mišias šia proga aukojo Rygos arkivyskupas emeritas kard. Janis Pujats. Rugpjūčio 14-ąją iškilmės vigilijai vadovavo vietinės Rėzeknės-Agluonos vyskupijos ganytojas Jani Bulis. Jų metu buvo teikiamas sutvirtinimo sakramentas. Gyvenimas tęsiasi ir po mirties, norime to ar nenorime, sakė vyskupas iškilmės išvakarių Mišių homilijoje. Mirtis mums sukelia skausmą ir liūdesį, tačiau Dievo Sūnus Jėzus savo mirtimi ir prisikėlimu mums nutiesė kelią į amžinybę. Šiandien kontempliuodami į dangų paimtąją Mariją galime būti tikri, kad ir mes kiekvienas turime vietą danguje.

Rugpjūčio 15-osios rytą buvo aukojamos Mišios jaunimui. Joms vadovavo Liepojos vyskupas Viktors Stulpins, o pagrindines iškilmės Mišias aikštėje prie Agluonos šventovės aukojo Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs.

Čenstakava

Tūkstančiai žmonių iš visos Lenkijos ir užsienio kasmet dalyvauja Žolinės iškilmėse Čenstakavos šventovėje. Šventovės vadovybė paskelbė, kad pėsčiomis į Čenstakavą atkeliavo apie 70 tūkst. žmonių ir beveik 9 tūkst. atvažiavo dviračiais. Pagrindinėse iškilmės Mišiose ketvirtadienį priešpiet dalyvavo apie 60 tūkst. maldininkų. Mišioms vadovavo svečias iš Vatikano – Šventojo Sosto valstybės sekretoriato trečiojo skyriaus (atsakingo už diplomatinį personalą) vadovas arkivysk. Jan Romeo Pawlowski, kuris, beje, yra Seinų titulinis vyskupas. (JM / VaticanNews)