Paieška

Jonas Paulius II Kryžių kalne 1993 m. Jonas Paulius II Kryžių kalne 1993 m. 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (liepos 28)

Po didžiųjų atlaidų Žemaičių Kalvarijoje, Marijampolėje, gražių titulinių švenčių daugelyje Lietuvos parapijų liepos mėnesį užsklendžia atlaidai Kryžių kalne. Šeštadienį Kryžių kalne buvo švenčiama Vigilija ir einamas Kryžiaus kelias. Sekmadienį iškilmės pradėtos tradiciniu piligriminiu žygiu iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną, Mišios aukotos ten, kur prieš ketvirtį amžiaus jas aukojo šv. Jonas Paulius II.

Palangoje paskutinį liepos savaitgalį vyko po Žemaitiją keliaujantis renginys – jau šeštasis „Palaiminimų šeštadienis“. Šį kartą renginys prasidėjo atviroje erdvėje, Generolo Jono Žemaičio-Vytauto skvere, kur muzikavo jungtinė šlovinimo grupė, buvo atliekami pantomimos ir šokio kūriniai. Programoje dalyvavo šių renginių iniciatorius vyskupas Kęstutis Kėvalas ir palangiškis publicistas bei rašytojas Tomas Viluckas. „Palaiminimų šeštadienio“ kulminacija – Mišios Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Šeštadienį Ramygaloje vyko Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos XV kongresas. Šiais metais Draugija švenčia atkūrimo 40-metį: dar sovietmečiu šviesios atminties Miežiškių parapijos klebonas Kostas Balsys pasiryžo atkurti tarpukariu aktyviai veikusią Gyvojo Rožinio draugiją. Iniciatyva netrukus pasiekė ir Panevėžio miestą: Gyvojo Rožinio bendruomenės nariai slapta rinkdavosi maldai privačiuose butuose, drauge dalyvaudavo Mišiose bažnyčioje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Panevėžio miesto Gyvojo Rožinio draugijos veikla tapo vieša. Prieš penkiolika metų draugijos veikla apėmė visą vyskupiją. Šiuo metu Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugija vienija 6630 maldininkų. Kartą metuose išleidžiamas bendruomenės gyvenimą atspindintis laikraštis „Marija –Dievo laiškas“. Panevėžiečių pavyzdžiu į Gyvojo Rožinio bendruomenes susibūrė ir kitų Lietuvos vyskupijų bei parapijų maldininkai. Apie draugijos istoriją ir veiklą pasakoja Panevėžio vyskupijos GR draugijos vadovė Nijolė Gylienė.

Gausus būrys palydėjusių mons. Vincentą Jalinską laidotuvėse, parodė žmonių meilę ganytojui ir patvirtino galiojantį senovės posakį „vox populi, vox Dei“. Pilnutėlėje Kauno arkikatedroje laidotuvių Mišių pamoksle apaštalinis administratorius vysk. Algirdas Jurevičius kun. Vincento gyvenimą pavadino „legenda“ ir „stipriu kunigystės liudijimu“, pabrėžė jo mokėjimą kiekvieną sušildyti būdingu kreipiniu „brangusis“,– ir žmonių meilę jam reiškiamą „Vincelio“ vardu. Vyskupas priminė kun. Vincelio sielovadinį uolumą ir išmonę, užkalbinant žmones per gamtos kūrinius Pajevonio klebonijoje, ypač kalbančią papūgą, net sovietų pareigūnams liudijusią, kad „Dievas yra“. Po Mišių laidotuvių apeigoms vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas. Atsisveikinimo žodį taręs vyskupas Rimantas Norvila taip pat dalijosi atmintimi apie šiltą ir viltingą mons. Vincento rodytą kunigystės pavyzdį.

Irena Petraitienė „Bernardinai.lt“ paskelbtame rašinyje „In memoriam mons. Vincentui Jalinskui“ rašo apie fronte brendusį jo pašaukimą, taip pat pateikia atsiminimų iš ilgamečio jo bendravimo su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi.

Nebesistebime, kad apie poilsio būtinybę kalba ne tik medikai, bet ir dvasininkai, ypač vasarą. Vyskupas Darius Trijonis Facebook paskyroje rubrikoje „Atostogų kryptis“ socialinių tinklų bendražygiams pažadėjo dalytis įvairiais Europos vaizdingų vietų ir šventovių maršrutais – ir nuoširdžiai tesi šį pažadą. Vaizduose ir komentaruose po Lenkijos Pamario kraštą ir kašubų žemes ganytojas be kita ko džiaugiasi, kad pakeliui lankomos bažnyčios visą dieną atidarytos, jose dažnai būna išstatytas ir adoruojamas Švč. Sakramentas.

LRT portale skelbiamas platus pokalbis su vyskupu Dariumi Trijoniu: jame gausu nuotaikingų detalių iš pašaukimo kelio, studijų užsienyje ir piligriminių kelionių organizavimo patirties. Pasakojime džiugina ganytojo noras pažinti įvairių kultūrų žmones, jo gebėjimas bendrauti, klausytis ir atsiverti. Beje, vyskupas užsimena ir apie socialinius tinklus: jis pats bendrauja internete, tą ragina daryti ir kitus kunigus, tiesa, pastebėdamas, kad virtualūs santykiai nepakeičia gyvų pokalbių. Pasak jo, socialiniai tinklai padeda pažinti šiandienos žmogų, jo poreikius.

Apie piligrimystes į Marijos šventoves, tarp jų ir Medžiugorję, taip pat pašaukimo kelią „Marijos radijo“ „Ganytojo žodžio“ laidoje dalijosi arkivyskupas Gintaras Grušas. Ganytojas pabrėžė, kad popiežiaus Pranciškaus suteiktas leidimas organizuoti piligrimines keliones į Medžiugorję nereiškia oficialaus tenykščių Marijos apsireiškimų tikrumo pripažinimo. Ganytojas sakė pats lankęsis Medžiugorjėje tris kartus ir dalijosi šių piligrimysčių vaisiais savo dvasinio pašaukimo kelyje, dėkojo už kunigystės dovaną. Taip pat dėkojama už neseniai arkivyskupo Gintaro Grušo minėtą kunigystės 25-metį.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius „Socialiniuose rašiniuose“ dalijosi mintimis apie šiemetinę kelionę drauge su grupe kunigų ir pasauliečių po pal. Teofiliaus Matulionio kalinimo vietas. Baltarusijoje aplankyta Orša, kur Palaimintasis kalėjo dvejus metus, o kalėjimas buvo įrengtas jėzuitų kolegijos pastate. Po septynerių metų garsiajame Vladimiro kalėjime pal. Teofilius vos išliko gyvas, po to dvejus metus laikytas invalidų namuose Mordovijoje. Grįždami piligrimai aplankė Butyrkų ir Sokolninkų kalėjimus Maskvoje.

Į vasaros nuotykius kviečia ir žurnalas vaikams „Bitutė“ – ji skelbia apie vasaros stovyklas, o liekantiems namie siūlo įdomių užduočių, rebusų ir spalvingą Biblijos komentarą.

Praėjusį sekmadienį Šiluvos erdves papuošė savaitę vykusioje Tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje sukurti darbai.

Sekmadienį Marijampolėje prasidėjo savaitės trukmės keturioliktą kartą rengiami grigališkojo choralo vasaros kursai.

(Kastantas Lukėnas)

2019 liepos 28, 14:58