Cerca

Vatican News
Dievo tarnai Mykolas Kayoya ir keturiasdešimt trys bendražygiai Dievo tarnai Mykolas Kayoya ir keturiasdešimt trys bendražygiai 

Burundyje pradėta pirmoji kanonizavimo byla

„Brolybė Kristuje svarbesnė už priklausymą etninei grupei“.

Burundyje, rytinės Afrikos Didžiųjų ežerų regione, pradėta pirmoji kanonizavimo byla krašto katalikų Bažnyčios istorijoje. Byloje dėl galimos kankinystės, kuri prasidėjo sekmadienį, liepos 21 dieną, Bururio katedroje, minimi 44 katalikai, nužudyti Burundyje laikotarpyje nuo 1972 iki 1997 metų. Dieceziniu lygmeniu pradėtoje byloje minimi burundietis dvasininkas nužudytas Gitegoje 1972 metais, trys italai Afrikos misionieriai – du ksaveriečių vienuoliai ir viena savanorė, nužudyti Buyengero vietovėje, Rumongės provincijoje 1995 metais ir keturiasdešimt seminaristų moksleivių nužudytų Buto mieste, Bururi provincijoje 1997 metais.

Kanonizavimo bylą pradėjo Bururio vyskupas Venant Bacinoni, keturiasdešimt keturių kankinių bylą pavadinęs pagal kun. Mykolą Kayoyą, nužudytą 1972 metų gegužės 17 dieną. Keturiasdešimt keturi Burundyje nužudyti tikintieji ir misionieriai byloje vadinami „brolybės kankiniais“. Jie dabar oficialiai tituluojamai Dievo tarnais ir tarnaitėmis.

Burundžio vyskupų konferencija komunikate išreiškė padėką ir džiaugsmą už gautą leidimą iš Romos pradėti kanoninę bylą. „Bažnyčia Burundyje nori švęsti šią grupę žmonių, kurie Jėzaus vardu paaukojo savo gyvybes tam, kad paliudytų, jog mūsų brolybė Kristuje yra svarbesnė už priklausymą vienai ar kitai etninei grupei. Mums ypač reikia šio liudijimo. Todėl norime švęsti krikščionišką brolybę!“, – parašė Burundžio vyskupai, visus krašto tikinčiuosius paragindami „sekti paliudytos brolybės pavyzdžiu“. Tai pirmieji galimi kankiniai, kuriuos pristatome Visuotinei Bažnyčiai, kad juos paskelbtų kankiniais ir leistų visiems juose pamatyti krikščioniško gyvenimo pavyzdžius ir brolius.

Vyskupai taip pat pranešė, kad Bažnytinis tribunolas susirinks birželio mėnesį liudytojų apklausai.

Pirmasis byloje minimas 38 metų amžiaus kunigas poetas Mykolas Kayoya raštuose tvirtino, kad visi hutų ir tutsių kilmės žmonės yra broliai ir seserys. Jis ragino Burundžio gyventojus savo etninius skirtingumus laikyti ne grėsme, o turtu, visiems skirta dovana. Kun. Mykolas Kayoya buvo suimtas ginkluotų kovotojų ir įkalintas su penkiasdešimt kunigų ir pasauliečių tikinčiųjų. Vedamas mirti jis ėjo giedodamas Psalmes ir šlovinimo giesmę „Magnificat“. Todėl Bažnyčia Burundyje nutarė pradėtą šventumo bylą pavadinti kun. Mykolo Kayoya ir keturiasdešimt trijų bendražygiu byla.

Keturiasdešimt seminaristų moksleivių, žuvusių 1997 metais, išgirdę juos sulaikiusių kovotojų nurodymą išsiskirti į grupes pagal etninę kilmę – hutų ar tutsių, atsisakė tai daryti aiškindami, kad visi jie ne hutai ir ne tutsiai, o klierikai, kunigystės siekiantys seminaristai, kurie jaučiasi esantys kaip broliai, nesaistomi etninės kilmės. Dėl šios priežasties jie buvo nužudyti. Ant klierikų kapo vietos iškilo šventovė, skirta brolybei.

Ši diena mūsų kongregacijos regionui Burundyje ypatingo džiaugsmo diena, rašo portale Ksaveriečių misionierių kongregacija, – nes palaimintųjų ir šventųjų byloje du kongregacijos nariai t. Ottorino Maule ir t. Aldo Marchiol, taip pat savanorė Catina Gubert. Jie už tarnystę vargstantiems, kurią vykdė neskiriant stokojančiųjų pagal kilmę, sumokėjo gyvybės kaina. Trys italai Dievo tarnai ir Dievo tarnaitė palaidoti jų pačių pastatytoje bažnyčioje Buyengere. (SAK / Vatican News)

2019 liepos 24, 16:54