Paieška

Vatican News
Pal. Mykolas Giedraitis Pal. Mykolas Giedraitis  

Pal. Mykolas Giedraitis – gražiausias Lietuvos Bažnyčios žiedas Lenkijoje

Krokuvoje šeštadienį kardinolas Giovanni Angelo Becciu aukojo padėkos Mišias už Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju. Su kardinolu Krokuvos Marijos bazilikoje celebravo daug vyskupų iš Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos, dalyvavo Krokuvos arkivyskupijos ir Bažnyčios Lietuvoje tikintieji, pal. Mykolo Giedraičio giminės, palaimintojo dvasingumą šv. Morkaus bažnyčioje Krokuvoje skleidžiančios Karalienės Jadvygos ordino seserys vienuolės.

Kunigaikštis augustinų tretininkas pal. Mykolas Giedraitis garsėjo šventumu dar prieš mirtį Krokuvoje 1485 metų gegužės 4 dieną. Palaimintasis Lenkijos karalystės sostinėje XV amžiaus pabaigoje bendravo ir draugavo su šventaisiais ir palaimintaisiais – Jogailaičiu kunigaikščiu šv. Kazimieru, šv. Jonu Kentiečiu, šv. Simonu iš Lipnicos ir kitais keliais palaimintaisiais ir Dievo tarnais. Istorija, minėdama šį šventumo suklestėjimo Krokuvoje „laimingąjį amžių“ (felix seaculum Cracoviae), visuomet primena tuo laikotarpiu Krokuvoje gyvenusį lietuvį kunigaikštį pal. Mykolą Giedraitį. Šioje šventumu dvelkiančioje aplinkoje pal. Mykolas Giedraitis brandino savo tvirtą ryžtą eiti evangelinio tobulumo keliu.

Istorinės žinios apie palaimintojo Mykolo gyvenimą neleidžia su visu tikrumu tvirtinti, kad jis davė vienuolio įžadus, todėl kardinolas Becciu iškilmės homilijoje jį vadino „broliu pasauliečiu“, arba tretininku. Pal. Mykolas ne tik vilkėjo augustinų abitą, bet ir gyveno pagal Baltųjų augustinų regulą.

Šventųjų skelbimo kongregacijos ekvipolentinės beatifikacijos dekrete apie Mykolo Giedraičio krikščioniškų dorybių herojišką laipsnį ir kultą nuo neatmenamų laikų, kurį popiežius Pranciškus patvirtino 2018 metų lapkričio 7 dieną, nurodyta, kad palaimintasis Mykolas Giedraitis rinkosi atsiskyrėlišką gyvenimą kupiną vienumos ir maldos, fiziniai trūkumai jo neliūdino, bet skatino vienytis su Viešpaties kančia. Aukščiausiojo apdovanotas antgamtinėmis dovanomis, tarp kurių buvo pranašystės ir ypatingų malonių išmeldimo dovanos, traukė prie savęs tikinčiuosius, kurie įsitikinę Giedraičio šventumu kreipdavosi į jį prašydami maldos, patarimo ir paguodos, išgydymo ir ypatingų malonių.

Kardinolas Giovanni Angelo Becciu homilijoje priminė popiežiaus šv. Jono Pauliaus II 1985 metais išsakytą troškimą, kad Mykolo Giedraičio mirties 500 metų jubiliejus paskatintų ir pagreitintų beatifikaciją „šio nuolankaus tarno, atsivėrusio Viešpačiui ir tapusio iškalbiu jo ženklu žmonėms“.

Šiandien, praėjus 34 metams, Jono Pauliaus II troškimas išsipildė, sakė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Becciu.

Kardinolas be kita ko pasidžiaugė, kad iškilmėje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos vyskupai. Pasak kardinolo, ypatingą Lietuvos ir Lenkijos tikėjimo bei bendradarbiavimo ryšį dar labiau sustiprina faktas, kad padėkos Mišios Krokuvoje aukotos Lenkijos karalienės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės šv. Jadvygos Jogailienės liturginės šventės dieną. Jadvygą palaimintąja ir šventąja paskelbė popiežius šv. Jonas Paulius II. Jo vadovautos kanonizavimo apeigos įvyko Krokuvoje 1997 metų birželio 8 dieną.

„Palaimintasis Mykolas Giedraitis buvo gražiausias ir vienas iš pirmųjų jaunosios Bažnyčios Lietuvoje žiedų, tapęs viena iš brangiausių dovanų Lenkijai“, – sakė homilijoje kardinolas Becciu.

Pasak jo, neseniai įvykęs palaimintojo Mykolo Giedraičio kulto patvirtinimas yra padrąsinimas Bažnyčiai Lenkijoje ir Bažnyčiai Lietuvoje tęsti ėjimą kartu.

„Mykolo Giedraičio šventumas, Bažnyčios oficialiai pripažintas ir patvirtintas, yra tarsi dangaus palaimintas dvasinis šio ypatingo ryšio antspaudas. Nuolankusis Giedraitis dar stipriau suriša abi nuo seno labai artimas tautas, kurios nūdieną pašauktos atnaujinti ir atgaivinti savo draugystės ryšius.

Pasak padėkos Mišioms vadovavusio kardinolo Becciu, slėpininga ir nenuspėjama dieviškoji Apvaizda šiandien kviečia lenkus ir lietuvius atnaujinti, pagilinti ir sutvirtinti istorinius ryšius, paremtus tikėjimu į Jėzų, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

„Tai mums šiandien palaimintojo Mykolo ir šventosios Jadvygos siunčiama žinia, mat šventųjų ypatingumas glūdi taip pat jų gebėjime peržengti valstybių sienas, kad „visiems taptų viskuo“.

Padėkos Mišių pabaigoje kai Krokuvos arkivyskupijos atstovas dviem Mišių koncelebrantams iš Lietuvos – Vilniaus ir Kaišiadorių ordinarams, arkivyskupui Grušui ir vyskupui Ivanauskui  – įteikė pal. Mykolo Giedraičio relikvijas, kad jas parsivežtų į palaimintojo tėvynės sostinę ir gimtinės vyskupiją, o Kaišiadorių vyskupas, išreiškęs padėką už beatifikacijos bylos užbaigimą Krokuvos arkivyskupui Marekui Jędraszewskiui padovanojo „Giedraičio Madonos“ ikoną.

Kaišiadorių vyskupas visus Mišių Krokuvos Marijos bazilikoje dalyvius pakvietė birželio 22 atvykti į palaimintojo gimtąją parapiją Videniškiuose, kur Šv. Lauryno bažnyčioje rengiamos Bažnyčios Lietuvoje padėkos Mišios už pal. Mykolo Giedraičio beatifikaciją.

Lietuvos vyskupų konferencija padėkos Mišių Krokuvoje proga paskelbtame pranešime pasidžiaugė popiežiaus Pranciškaus pasiųsta džiugia žinia Lietuvai ir Lenkijai: Dievo tarno Mykolo Giedraičio paskelbimu palaimintuoju 2018 metų lapkričio 7 dieną.

Manoma, kad Mykolas Giedraitis gimė apie 1420–1425 metus. Nuo gimimo jis buvo neįgalus, vaikščiojo su ramentais. Jis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus, palaimintojo gimtinė – Giedraičiai, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjęs gimti ir Videniškiuose, senelio dvare.

Šaltinių stoka neleidžia atsakyti į klausimą, kas paskatino Mykolą atsisakyti kilmės privilegijų ir stoti į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Tačiau žinoma, kad išvykdamas į Krokuvoje vykusią generalinę kapitulą vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir pal. Mykolą Giedraitį. Jis baigė filosofijos mokslus Krokuvos universitete. Gyveno kukliai ir pamaldžiai Šv. Morkaus bažnyčioje, ne ordino bendruomenės namuose, bet vienas, atskirai, mažame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. Prižiūrėjo bažnyčią, rūpinosi švara, puošė altorių – atlikdavo tai, kas įprasta zakristijono tarnystei. Mėgo vienatvę, mažai kur išeidavo.

Dėl neįgalumo jam nebuvo lengva prisitaikyti prie bendruomeninio gyvenimo, tačiau tai netrukdė siekti krikščioniško tobulumo. Asmeninė malda, atgaila ir meilė liturgijai buvo pagrindinės palaimintojo M. Giedraičio dvasinio tobulėjimo priemonės.

Mykolo mirties data – 1485 metų gegužės 4-oji (keturiolika mėnesių po šv. Kazimiero mirties). Jis palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Videniškiuose kiekvieno mėnesio 4 dieną meldžiamasi pal. Mykolo Giedraičio litanija, vidurdienį Bažnyčioje aukojamos šv. Mišios.

Mykolą Giedraitį palaimintuoju pradėta laikyti dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu ėmėsi kai kurių veiksmų, būdingų skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, atsiklaupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“. (SAK / Vatican News)

2019 birželio 08, 16:01