Paieška

Vatican News
Spauda Spauda 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (birželio 1)

Tai ko žmogus ilgisi? Tuštumos, kur nėra nei erdvės, nei laiko? Nebūties, iš kurios atėjo? O gal žmogus ilgisi tikrojo gyvenimo, iš kurio buvo ištremtas?

Bažnyčia sako, kad nėra teisinių kliūčių turėti atstovą LRT taryboje. Taip ji reagavo į Vyriausybės pasiūlymą Seimui atsisakyti Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo šioje transliuotojo valdymo institucijoje. Tokį sprendimą Ministrų kabinetas argumentavo konstitucijos nuostata, numatančia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Vyskupų konferencijos atstovė spaudai Ieva Urbonaitė-Vainienė BNS sakė, kad ši nuostata „netrukdo valstybei ir Bažnyčiai bendradarbiauti visuomenei svarbiais klausimais“. 

Vilniaus arkivyskupijoje didelės permainos: kunigų skyrimai. Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo sprendimu, 27 arkivyskupijos kunigai turės pakeisti darbo ir tarnystės vietą.

Kaune atidaryta pačioje senamiesčio širdyje stūksanti ir ne vienerius metus buvusi apleista Švenčiausiojo Sakramento bažnyčia. Savanorių surinktomis lėšomis aptvarkytas seniai nenaudotos bažnyčios vidus, kur planuojami įvairūs kultūriniai renginiai. Tikimasi, kad taip pavyks surinkti lėšų bažnyčios restauravimui.

Dangaus žemėje jau skamba geradarystės varpas. Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ praneša, kad Slengių parapijoje jau devynerius metus Dangaus gatvėje statomoje pilnutėlėje bažnyčioje šeštadienio pavakarę sugaudė vyskupo Dariaus Trijonio pašventintas varpas. Prasmingų giesmių ir maldų, ąžuolo vainikų, kuriuos išvakarėse su meile nupynė parapijietės, apsuptyje pašventintas 265 kg sveriantis naujausias Lietuvos varpas pirmiausia sugaudė bylodamas apie Viešpaties ženklą čia kurti bažnyčią, apie jos statytojų atkaklumą, žmonių tikėjimą, savanorystę ir geradarystę.

Pareigūnai irgi jaučia atsakomybę dėl Kryžių kalno išlikimo. Kad unikalus istorijos ir architektūros paminklas, pritraukiantis žmones savo autentiška ir sakraline būtimi, visais metų laikais būtų tvarkingas, reikia nuolat jį prižiūrėti. Čia  gelbsti ir  savanoriai, rengdami talkas. Gegužės 22 d. prie Kryžių kalne surengtos talkos drauge su policijos rėmėjais prisijungė ir Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai, pranešama policijos portale. Tą pačią dieną Kryžių kalne apsilankė Inžinerijos bataliono kariai, kurie tęsia prasmingą tradiciją: kiekviena atnaujintos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių laida, likus keletui dienų iki išleidimo į atsargą ceremonijos, čia pastato kryžių su prašymu globoti, saugoti ir suteikti stiprybės bataliono kariams, skelbiama Kauno arkivyskupijos svetainėje.

2019 paskelbti Tumo Vaižganto metais. Minėdami kunigo rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, sulauksime ne vienos publikacijos. Kuo galėtų būti šiandien įdomi Vaižganto asmenybė mokiniams? Kodėl būtent šiandien privalu kalbėti apie Vaižgantą, interpretuoti jo kūrinius? Apie tai – straipsnyje „Dar yra ko mokytis iš Vaižganto“ , kurį skelbia Švietimo naujienų portalas.

„Bernardinai.lt“ paskelbė dar kelias publikacijas pagal socialinio Bažnyčios mokymo ciklo paskaitas. Tai – „Vysk. K. Kėvalas: ar laisvoji rinka tik liberalams?“, kuriame vyskupas teigia, kad „socialinis mokymas, teoretikų įvardinamas kaip Bažnyčios geriausiai paslėptas lobis, mažiausiai pažįstama sritis“. Kita publikacija –  kunigo Ž. Vabuolo pamąstymai: „Ne valstybė nustato, kas yra žmogus”, kur svarstomai klausimai - kaip Bažnyčia supranta žmogų, iš kur kyla žmogaus teisės, kodėl Bažnyčiai religijos laisvė yra viena iš pamatinių.

Kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“ skelbia Mikalojaus Vilučio pamąstymus. Autorius dalijasi mintimis apie kunigo Juliaus Sasnausko knygas. Jis rašo: „Jeigu žmogus būtų tik kūnas, jam reiktų tik to, ko reikia kūnui. Kažkas turi būti žmogaus viduj, kam reikia grožio, meno ir mąstymo. Kas žmoguje myli savo artimą nekūniška meile? Kas žmoguje verkia, kai žmogus yra sotus, šiltas ir sveikas? Kodėl jie neranda vietos šioje žemėje, kodėl jie vis nepatenkinti arba pasauliu, arba savim? Nukariausiu visą pasaulį ir būsiu laimingas, galvojo Tamerlanas, o kai nukariavo, patikėjo, kad: visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis. Laimingiausias buvau, kai ganiau kiaules, pasakė jis. Ir žiūri žmogus į dangų ir jo akyse skausmingas ilgesys. Tai ko žmogus ilgisi? Tuštumos, kur nėra nei erdvės, nei laiko? Nebūties, iš kurios atėjo? O gal žmogus ilgisi tikrojo gyvenimo, iš kurio buvo ištremtas?“ (DŽ / Vatican News)

2019 gegužės 31, 16:43