Paieška

Vatican News
Vysk. Julijus Hossu Vysk. Julijus Hossu 

Popiežius Rumunijoje septynis kankinius paskelbs palaimintaisiais

Mažąja Roma vadinamas Blažas, centrinės Rumunijos miestas ir istorinė Rumunijos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios sostinė Transilvanijos regione ruošiasi istoriniam įvykiui: birželio 2 dieną popiežius Pranciškus paskelbs septynis graikų katalikų vyskupus Bažnyčios palaimintaisiais.

Septyni būsimi palaimintieji yra vyskupai kankiniai: Valerijus Trajanas Frenţiu, Vasilis Aftenie, Jonas Suciu, Titas Livijus Chinezu, Jonas Bălan, Aleksandras Rusu ir Julijus Hossu. Beatifikacijos ceremonija įvyks Blažo Laisvė aikštėje. Po beatifikacijos popiežius aukos Dieviškąją Liturgiją, pasakys homiliją ir vadovaus sekmadieninei vidudienio „Regina coeli“ maldai.  

Septyni būsimi palaimintieji vyskupai kankiniai yra tarsi Rumunijos graikų katalikų kankinių viršūnė, iškilusi virš „nematomų“ rumunų graikų katalikų tikėjimo kankinių „kalnų“: kelių tūkstančių represuotų dvasininkų, vienuolių, pašvęstųjų ir pasauliečių, vyrų, moterų, jaunų ir senų, kai kurie pelnė kankinio vainiką dėl patirtų žiauriausių persekiojimų: kankinimo, prievartos, pažeminimo ir nužudymo.

Tarsi kiek aukščiau kitų vyskupų kankinių iškilęs ypač vienas – Julijus Hossu, kurį popiežius Paulius VI 1969 metais troško paskelbti kardinolu, tačiau nepalenkiamas vyskupas to atsisakė, apsisprendęs verčiau kentėti persekiojimus su kenčiančia Bažnyčia, nei Romoje priimti kardinolystės garbę, tačiau rizikuojant likti atskirtam nuo savo bendruomenės, be teisės sugrįžti į tėvynę. Gerbdamas tuomet kalinamo vyskupo apsisprendimą Paulius VI tik po jo mirties pranešė, kad miręs vyskupas Hossu – kardinolas.

Cluj-Gherla vyskupas Julijus Hossu nebuvo tik vienas iš Rumunijos rytų apeigų Bažnyčios vyskupų, bet buvo istorinė figūra, suvaidinusi patriarcho vaidmenį Rumunijos susivienijimo istorijoje XX amžiaus pradžioje.

Julijus Hossu gimė 1885 metais graikų apeigų katalikų kunigo šeimoje, buvo įšventintas kunigu 1910 metais, per pirmąjį pasaulinį karą tarnavo rumunų karo kapelionu Austro-Vengrų imperijos ginkluotose pajėgose, konsekruotas Gherla, Armenopoli ir Szamos-Ujvár vyskupu 1917 metais. Po metų Alba Julijoje susirinkus Rumunijos nacionalinei asamblėjai vyskupas Hossu Rumunijos Didžiosios tarybos įgaliotas iškilmingai perskaitė Transilvanijos ir Rumunijos karalystės susivienijimo aktą. Vyskupas ir kitomis progomis pasisakė iškilus opiems klausimams dėl Rumunijos valstybės suverenumo.

Rumunijoje 1948 metais prasidėjo komunistinio režimo itin žiauriai vykdyti Bažnyčios persekiojimai. Uždraudus graikų apeigų Katalikų Bažnyčios veiklą Rumunijoje iš vyskupo Hossu pareikalauta pereiti į ortodoksiją, tačiau jis nesutiko, buvo suimtas ir įkaltinas, dažnai jo, kaip ir kitų kentėjusių graikų katalikų vyskupų kalinimo vietos būdavo ne tik kalėjimai, bet ir ortodoksų vienuolynai. Kardinolo Hossu budeliai, įskaitant režimui tarnavusius ortodoksų dvasininkus, jų tarpe Rumunijos patriarchas Justinijonas, toliau didino spaudimą, kad Hossu nutrauktų tikėjimo ir ištikimybės ryšius su Roma, pereidamas į Ortodoksų Bažnyčią. Pasiūlytas net ortodoksų metropolito titulas, tačiau jis atsisakė.

Daugiau kaip du dešimtmečius kankintas vyskupas-kardinolas mirė Bukarešto ligoninėje 1970 metų gegužės 28 dieną. Mirdamas ištarė: „Mano kova baigėsi, jūsų tęsiasi“. Birželio 2 jis su kitais šešiais vyskupais, Rumunijos graikų katalikų ganytojais, bus iškeltas į altorių garbę.

Popiežius Pranciškus Rumunijoje lankysis tris dienas. Gegužės 31 – sostinėje Bukarešte, birželio 1d Šumuleu–Čuk Marijos šventovėje ir Jasų mieste, Rumunijos šiaurės rytuose, prie pat sienos su Moldova, birželio 2 d. – Blaže ir Sibiu, centrinėje Rumunijoje. (SAK / Vatican News)

2019 gegužės 25, 17:21