Cerca

Vatican News
Bukarešto katalikų katedra Bukarešto katalikų katedra  (©DreamcatcherDiana - stock.adobe.com)

Popiežiaus vizitas Rumunijoje: ar sušils katalikų ir ortodoksų santykiai?

Tikimės, kad popiežiaus vizitas Rumunijoje gegužės mėnesį padrąsins „dvasinį vėją“ iš Rytų į Europą ir padės atstatyti atšalusius santykius tarp Katalikų ir Ortodoksų bendruomenių šalyje, reiškia viltį Rumunijos Bažnyčia.

„Ši Europos dalis labiau prisirišusi prie dvasinių dalykų, dar nėra taip paveikta materialaus pasaulio kaip Vakarai“, – sakė kun. Francisc Dobos, Bukarešto arkivyskupijos atstovas spaudai, duodamas interviu katalikų laikraščiui „Crux“ Romoje, Šv. Kryžiaus universitete, kur kalbėta apie gegužės 31 –  birželio 2 dienomis vyksiantį popiežiaus vizitą Rumunijoje. „Rumunija gali tapti vieta, kur ištariama: „Europa, prabusk! Įkvėpk dvasinio požiūrio“, – pridūrė jis.

Daugiau nei 80 procentų rumunų yra ortodoksai, katalikai sudaro 4,7 procentų mažumą. Nors dialogas tarp abiejų konfesijų yra taikus ir atviras, jis tapo griežtesnis ir nebe toks vaisingas kaip anksčiau, sakė kun. Dobos.

Kai 1999 m. Rumunijoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, jis palaikė stiprius ryšius su Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu Teoktistu. Tas ryšys buvo liudijamas dažnais ekumeniniais renginiais šalyje, bendromis maldomis. Tačiau kai Rumunijos Ortodoksų Bažnyčiai 2008 m. ėmė vadovauti patriarchas Danielis, ekumeninis entuziazmas išblėso. Bendrų maldų tradicija su visomis kitomis krikščioniškomis bendruomenėmis išnyko, kartu nebesimeldžiama net per Maldų už krikščionių vienybę savaitę. Pasak kun. Doboso, yra daug gražių nuoširdžios draugystės ir dialogo pavyzdžių su atskirais ortodoksų kunigais, tačiau daug kam sunku laikyti katalikybę „seserišku tikėjimu“. Ypač įtempti ryšiai tarp Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios ir graikų apeigų katalikų mažumos, kuri patyrė didžiausią persekiojimą nuo 1948 m. iki 1998 m. trukusio komunistų režimo valdymo metu. Graikų apeigų katalikų veikla buvo uždrausta, nuosavybė perduota ortodoksų žinion. Kai kas iki šiol negrąžinta – kaip daug ginčų kelianti Baia Mare katedra, ir įtampa išlieka.

Popiežius veikiausiai atkreips dėmesį į sudėtingus santykius su ortodoksų dauguma, kai atvyks į Rumuniją praėjus dvidešimčiai metų po istorinio Jono Pauliaus II vizito. Kiti svarbūs klausimai, kuriuos, kaip tikisi vietos bendruomenė, palies popiežius – tai migracija ir šalyje plačiai paplitusi korupcija. Migracijos tyrimų centro duomenimis, 2007 m., kai Rumunija įstojo į ES, apie 3,4 milijono rumunų paliko šalį. 2016 metais 15–29 metų jaunimas šalyje sudarė vos 28 procentų gyventojų. Šie neraminantys skaičiai ne tik padarė įtaką šalies ilgalaikei ateičiai, bet paveikė ir religinių mažumų išlikimą, kurios dar labiau susitraukė.

Bukarešto arkivyskupijos atstovas spaudai tikisi, kad popiežiaus vizitas atgaivins vietos Katalikų Bažnyčią, padrąsindamas pasiekti tikinčiuosius ne tik teikiant sakramentus, bet ir įtraukiant į socialinę veiklą siekiant bendrojo gėrio, kad katalikai taptų girdimu balsu Rumunijos visuomenėje ir suvoktų savo vaidmenį Rumunijos kūrime. (DŽ / Crux now)

2019 gegužės 14, 15:59