Paieška

Kunigų šventimai Kunigų šventimai 

Kaip įveikti klerikalizmą? Permąstant tarnysčių įvairovę

Tuo metu, kai institucijos išgyvena pasitikėjimo krizę, kyla pavojus, kad tarp katalikų rasis vidinė antiklerikalizmo forma. Strasbūro teologijos fakultetas surengė konferenciją, kurioje buvo pristatytos įvairios galimybės, kaip perskirstyti kunigų ir pasauliečių jėgas Bažnyčioje.

„Klerikalizmas yra priešas“ – tokia buvo antiklerikalinių respublikonų mantra XIX a. pabaigoje. Įdomu, kad šis lozungas pastaruoju metu dėl stringančių bažnytinių procesų paplito tarp katalikų. 

Konferencija, kurią balandžio pabaigoje surengė Starsbūro teologijos fakultetas, vadinosi „Klerikalizmo gundymai“. Įvairių sričių ekspertai – istorikai, teologai, bažnytinės teisės specialistai – nagrinėjo klerikalizmo reiškinį, ieškodami galimų atsakymų užuomazgos, kaip jį įveikti.

Jei bus imtasi veiksmų tiek lytinio piktnaudžiavimo, tiek piktnaudžiavimo galia srityse, reikia toliau skatinti permąstyti instituciją ir brėžiant galimą kelią reformai, - sakė Strasbūro arkivyskupas Luc Ravle atidarydamas konferenciją. Kaip popiežius Pranciškus rašė savo laiške Dievo tautai, problema giliau, ji liečia ne tik kelis individus. Tai valdžios vykdymo Bažnyčioje problema.

Kas yra klerikalizmas? Bažnyčios teisės ekspertai remiasi skirtumu tarp kunigų ir pasauliečių ar kunigų pašaukimo „elitinės ir išskirtinės vizijos“. Tuo metu kai institucijos praranda tikinčiųjų pasitikėjimą, kyla „antiklerikalizmo“ pavojus tarp katalikų, kuris kelia iššūkį visoms hierarchijos formoms, kaip tam tikra „bažnytinio populizmo“ forma ir nustelbia tarpines institucijas.

Pristatant klerikalizmo istorinį kontekstą, konferencijoje paminėta, kad jo dabartinės formos šaknys matomos Tridento Susirinkime. Vystėsi „katalikiškas radikalizmas“, kuris visas sakralines funkcijas sutelkė pašvęstųjų kunigų rankose. Vėliau prancūzų mokykla išplėtojo tobulo kunigo – „švento kunigo“, iškilusio virš tikinčiųjų ir besitapatinančio su Kristumi, sąvoką. Dabartinė kunigystės samprata susiformavusi istoriškai, tad būtų prasminga persvarstyti dabartinį apibrėžimą. Pabrėžta, kad svarba, suteikta kunigo asmeniui, pakenkė vyskupo ir kitoms tarnystėms. Tam tikra prasme didėjantis susitelkimas ties kunigo pareigomis aptemdė vaidmenų pasiskirstymą katalikybėje. Galiausiai pluralizmo stoka paskatino piktnaudžiavimą galia, kurį išgyveno Bažnyčia. (DŽ / La Croix)

2019 balandžio 30, 14:37