Cerca

Vatican News
Kardinolas Pietro Parolin Qaraqosho mieste (Irakas) Kardinolas Pietro Parolin Qaraqosho mieste (Irakas) 

Kardinolo P. Parolino Kalėdos Abraomo žemėje

Patriarchas Abraomas į kelionę leidosi iš chaldėjų Uro miesto dabartiniame Irake, kuris, kaip rodo aukštos kokybės indai, aukso ir kitokie archeologiniai dirbiniai, tuo metu buvo klestintis ir galingas centras. Ne kartą Irake buvusių miestų ar valdovų vardai minimi ir kitose Biblijos knygose: Danieliaus, Esteros, pranašo Jonos.

Pradžios knygoje daug kartų minimi vardai, vietovių pavadinimai ir įvykiai, yra susiję su Iraku. Edeno sodas (Pr 2,10–14), kuriame Dievas apgyvendino Adomą ir Ievą, bibliniame pasakojime siejamas su vietovėmis, šiandien esančiomis Irako teritorijose. Babilono miestas ir Babilono karalystė, garsusis Babelio bokštas taip pat susiję su Iraku (Pr 10–11 ).

Panašiai Irakas yra susijęs ir su ankstyviausia krikščionybės istorija. Irako krikščionys savo bendruomenių atsiradimą sieja su apaštalo Tomo evangelizavimu. Seniausia archeologų aptikta bažnyčia Irake datuojama III amžiaus pirmąja puse.

Irako krikščionys save vadina „kankinių Bažnyčia“. Jų kraujas amžiams bėgant, keičiantis karalystėms ir valdovams buvo liejamas daugybę kartų. IV amžiaus Sasanidus pakeitė islamą priėmę arabų užkariautojai, viduramžiais didžiulį smūgį krikščionių ir žydų bendruomenėms sudavė žiaurios mongolų užkariautojo Timerlano represijos, nebuvo lengva Osmanų imperijos valdymo laikais. O paskutinįjį persekiojimą, po kurio Irake liko trečdalis, o gal tik penktadalis iš anksčiau čia gyvenusių 1,5 milijono krikščionių, per pastaruosius keletą metų kartais buvo galima stebėti tiesioginiame eteryje, kaip ir tūkstantmečio krikščionybės paveldo naikinimą. Už tai atsakingi islamo ekstremistai, taip pat nieko nepaisantis karas. Išnyko ne vien bendruomenės, bet ir daugiaamžės liturginės ir teologinės tradicijos, krikščionybės paveldo dalis.

Šventasis Sostas popiežiaus ir kitų lūpomis daugybę kartų užtarė ir parėmė Irako krikščionis, ne vien katalikus, kalbėjo apie didžiulę jų žudymo ir išvarymo iš tėviškės neteisybę, apie didžiulį dvasinį nuostolį tiek Irakui, tiek pasaulinei krikščionybei. Dar kartą Šventojo Sosto dėmesys ir pagalba Irako krikščionims buvo išreikštas Popiežiaus valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino vizitu Irake šv. Kalėdų dienomis, nuo gruodžio 24-osios iki gruodžio 28-osios.

Kalėdų Vigilijos šv. Mišias gruodžio 24 dieną kardinolas Parolin aukojo šv. Juozapo katedroje Bagdade, pagal chaldėjų apeigas, dalyvaujant chaldėjų patriarchui kardinolui Louisui Sako, Irako prezidentui Barhamui Salehui ir kitiems valdžios pareigūnams musulmonams, tokiu būdu parodžiusiems dėmesį savo šalies krikščionių mažumai, ne kartą prašiusiai jų nepadaryti antraeiliais piliečiais tarp musulmonų.

Tą pačią dieną kardinolas aplankė sirų apeigų katalikų katedrą Bagdade, dalyvavo kalėdinėse apeigose, pasakė trumpą homiliją. Visoms bendruomenėms ganytojas perdavė popiežiaus Pranciškaus sveikinimus, o susitikime su Irako premjeru Adilu Abdulu Mahdu perskaitė „Kalėdų žinią Irakui“. Atskirai kardinolas susitiko ir su Irako prezidentu.

Gruodžio 25 dieną Popiežiaus valstybės sekretorius aukojo šv. Kalėdų Mišias lotynų apeigų katedroje Bagdade. Gruodžio 27 dieną kardinolas aplankė Erbilio ir Ankavos miestus Irako Kurdistane, kur prisiglaudė daugybė krikščionių, bėgusių nuo „Islamo valstybės“ ekstremistų smurto ir priespaudos. Erbile kardinolas Parolin aplankė katalikų universitetą, katalikų ligoninę, vieną parapiją ir jos sielovadinį centrą jauniems bei seniems, susitiko su kurdų lyderiu Masrouru Barzani.

Gruodžio 28 dieną kardinolas Parolin lankėsi Qaraqosho mieste Ninevės lygumoje, kurio gyventojai iki karo buvo daugiausia krikščionys. Čia jis aukojo Mišias sirų apeigų katalikų katedroje, dalyvaujant sirų katalikų patriarchui Ignacijui Juozapui III Younanui, aplankė vyskupijos radijo būstinę, Saros vienuolyną ir kitas katalikų vietas. Tą pačią dieną kardinolas aplankė sirų katalikų parapiją ir šv. Barboros vienuolyną Karamlesso mieste, krikščionišką Bartallos miestelį ir katalikų bažnyčias Mosule arba tai, kas iš jų liko po išniekinimų bei griovimų.

Visur krikščionių bendruomenės ir politikai kardinolą prašė perduoti popiežiui, kad jis laukiamas Irake. Verta paminėti dar du įvykius: gruodžio 24 dieną popiežius Pranciškus patvirtino dominikono Najibo Moussa išrinkimą Mosulo chaldėjų arkivyskupu. O gruodžio 25 dieną, Kalėdas, Irako valdžia paskelbė nacionaline švente ir nedarbo diena. (RK / Vatican News

 

2018 gruodžio 28, 16:57