Cerca

Vatican News
Vienos katedra Vienos katedra 

Naujasis Vokiečių ordino Didysis magistras pradėjo tarnystę

Lapkričio 17 d. Vienos katedroje naujajam Vokiečių ordino didžiajam magistrui kun. Frankui Bayardui buvo suteiktos abato insignijos – pastoralas ir mitra. Palaiminimo apeigoms vadovavo Vienos arkivyskupas kard. Christoph Schoenborn.

Naujasis Vokiečių ordino Didysis Magistras buvo išrinktas jau rugpjūčio mėnesį vykusios kapitulos metu, tačiau tik nuo šio šeštadienio jis pradėjo oficialiai eiti pareigas. Kaip ir kitų senųjų vienuolijų vadovams, taip ir Vokiečių ordino Didžiajam magistrui, suteikiami abato įgaliojimai, tai yra kanoninė valdžia savo vienuolijos ribose, prilygstanti vyskupo ordinaro valdžiai vyskupijoje. Šios valdžios simboliai yra jam suteiktos vyskupiškos insignijos – mitra ir pastoralas.

Šeštadienį Vienos Šv. Stepono katedroje vykusiose apeigose dalyvavo Vokiečių ordino nariai iš Austrijos ir kitų šalių, Austrijos vienuolynų abatai, taip pat apaštališkasis nuncijus arkivysk. Peter Stephan Zurbriggen.

Naujasis Vokiečių ordino Didysis magistras Frank Bayard gimė 1971 m. Austrijoje. Baigęs bankininkystės studijas, atsisakė karjeros ir 2000 m. įstojo į ordiną. 2004 m. davė amžinuosius įžadus, o 2006 m. priėmė kunigo šventimus. Šių metų  rugpjūtį buvo išrinktas šešiasdešimt šeštuoju Vokiečių ordino Didžiuoju magistru.

Vokiečių ordinas, panašiai kaip ir keli kiti vienuolių riterių ordinai, buvo įkurtas kryžiaus žygių metu Palestinoje. Jam davė pradžią Liubeko ir Bremeno miestų piliečiai, įkūrę prieglaudą Šventąją Žemę lankantiems vokiečiams piligrimams. Jos pagrindu 1190 m. buvo oficialiai įsteigtas Švč. M. Marijos vokiečių globos namų Jeruzalėje brolių ordinas (Ordo Fratrum Domus Hospitalis Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem).

Žlugus krikščionių valstybei Palestinoje, kurį laiką Vokiečių ordino pagrindiniai namai buvo Venecijoje. Tryliktojo amžiaus pradžioje, vokiečių riterius, kaip sąjungininkus prieš pagonis prūsus, į Lenkiją pasikvietė mozūrų kunigaikštis Konradas. Įsikūrę Kulmo žemėje, ordino riteriai per kelis dešimtmečius užkariavo Prūsiją, pradėjo rengi žygius į Lietuvą, taip pat ir prieš juos pasikvietusius lenkus.

Šešioliktajame amžiuje Didžiajam magistrui Albrechtui Hohenzolernui perėjus į protestantizmą, Vokiečių ordino veikla buvo tęsiama Vokietijoje ir Austrijoje. Galiausiai 1929 m. Vokiečių ordinas buvo reformuotas – išlaikydamas savo daugiaamžę tradiciją ir simbolius, tapo kongregacija, panašia į kitas apaštališkąja ir karitatyvine veikla užsiimančias katalikų vienuolijas. Dėl drąsios antinacinės pozicijos, po Austrijos prijungimo prie Trečiojo Reicho, ordino veikla iki 1945 m. buvo uždrausta. Šiuo metu Vokiečių ordinas veikia Austrijoje, Vokietijoje, Italijos Pietų Tirolyje, Slovėnijoje, Čekijoje ir Slovakijoje Turi apie tūkstantį narių – šimtą kunigų, du šimtus seserų ir apie septynis šimtus vad. „šeimos narių“, tai yra ordino veikloje dalyvaujančių tretininkų.  (JM / VaticanNews)

2018 lapkričio 20, 16:45