Beta versija

Cerca

Vatican News
Talinas Talinas 

Kokia Bažnyčia Estijoje laukia popiežiaus?

Planuodamas apaštališkąsias keliones popiežius Pranciškus pirmenybę skiria bendruomenėms paribiuose. „Toks apibūdinimas labai gerai atspindi mūsų situaciją“, sako Estijos apaštališkasis administratorius vysk. Philippe Jourdan. „Atvykdamas pas mus Pranciškus primą kartą aplankys tokią mažą katalikų bendruomenę“.

Jau tik kelios savaitės iki popiežiaus kelionės į Baltijos šalis. Dvi dienas (rugsėjo 22 ir 23) Pranciškus praleis Lietuvoje, vieną (rugsėjo 24) – Latvijoje, ir kelionę užbaigs vizitu Estijos sostinėje Taline, rugsėjo 25 d. Be „protokolinių“ vizito dalių – susitikimų su valstybės vadovais ir politikais, taip pat numatytas ekumeninis susitikimas su jaunimu, tačiau daugiausia dėmesio Šventasis Tėvas skirs mažai katalikų bendruomenei  - aplankys Talino katalikų katedrą ir Caritas globos namus prie katedros, taip pat aukos Mišias Laisvės aikštėje.

Bažnyčios Estijoje istorija

Estiją, panašiai kaip Lietuvą ir Latviją, krikščionybė pasiekė gana vėlai, antrame tūkstantmetyje. Tačiau jau pačioje krikščioniškos istorijos pradžioje Estijai kartu su visa Livonija buvo suteiktas Marijos Žemės vardas.

Dvyliktojo amžiaus viduryje į dabartinę Estiją atvyko vienuolis benediktinas Fulkas iš Prancūzijos. Jis 1165 m. buvo paskirtas pirmuoju vyskupu. Talino vyskupija priklausė Švedijos Lundo metropolijai. Tuo metu pirmuosius žingsnius žengė ir Bažnyčia Latvijoje. Livonijos vyskupas Albertas paaukojo šias žemes Dievo Motinai. Paaukojimo aktą 1215 m. patvirtino popiežius Inocentas III, suteikdamas visam šiam kraštui „Terra Mariana“ vardą. Vyskupijos centras vėliau iš Talino buvo perkeltas į Dorpatą, dabartinį Tartu ir šiame mieste buvo iki šešioliktojo amžiaus vidurio.

Atsidūrusi Švedijos valdžioje, jos įtakoje dabartinė Estija perėmė liuteronybę. Beje, pats Martynas Liuteris 1523 m. yra parašęs laišką „Mylimiems Dievo bičiuliams Rygoje, Taline, Tartu ir Livonijoje“. Katalikybė Estijoje keliems šimtmečiams visiškai išnyko ir ėmė atsigauti tik devynioliktame amžiuje. Nedidelės tikinčiųjų bendruomenės, kurias sudarė į šį tuometinės Rusijos imperijos pakraštį atsikėlę lenkai ir lietuviai katalikai, susikūrė Taline, Tartu, Narvoje, Valgoje. Prieš pat Pirmąjį pasaulį karą dabartinės Estijos teritorijoje buvo apie 6 tūkst. katalikų, tačiau susikūrus nepriklausomai Estijai jų skaičius staiga sumažėjo iki 2 tūkst. Carinės imperijos valdininkai ir darbininkai katalikai grįžo į savo gimtuosius kraštus – Lietuvą ir Lenkiją.

Estijos katalikų parapijos iš pradžių priklausė tuo pat metu atkurtai Rygos vyskupijai. 1924 m. buvo įkurta savarankiška struktūra – Estijos apaštališkoji administracija, kurios vadovu tapo kiek anksčiau Šventojo Sosto apaštališkuoju delegatu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paskirtas italas jėzuitas Antonio Zecchini. 1931 m. jį pakeitė nauju apaštališkuoju administratoriumi paskirtas vokietis jėzuitas Eduard Profittlich. 1936 m. jis buvo konsekruotas vyskupu ir Bažnyčiai Estijoje vadovavo iki sovietinės okupacijos. Sovietų suimtas arkivyskupas buvo sušaudytas Rusijoje 1942 m.

Sovietų laikais neoficialiai Estijos katalikams tarnavo latvis kunigas Mikielis Krumpans, kurio veiklos ir asmeninio gyvenimo pavyzdžio dėka per maždaug tris dešimtmečius krikštą Katalikų Bažnyčioje priėmė apie du šimtai suaugusių žmonių.

Estijos katalikai šiandien

Nauji laikai Estijos katalikų bendruomenei prasidėjo šaliai atgavus nepriklausomybę. Svarbus įvykis ir paskata augti buvo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II vizitas 1993 m. rugsėjo 10 d.  Šiandien Estijoje vėl, kaip devynioliktajame amžiuje, yra apie 6 tūkst. katalikų, kuriems tarnauja vienas vyskupas ir 12 kunigų. Iš pradžių Bažnyčiai Estijoje, kaip apaštališkasis administratorius, vadovavo Vilniuje reziduojantis nuncijus. Nuo 2005 m. apaštališkojo administratoriaus pareigas eina Taline gyvenantis, iš Prancūzijos kilęs vyskupas Philippe Jourdan. Maždaug pusė Estijos katalikų yra estai. Dauguma jų katalikais yra tapę neseniai – atsivertė jie patys arba jų tėvai. Kita pusė – rusakalbiai, dažniausiai baltarusiai arba ukrainiečiai, Estijoje apsigyvenę sovietiniai laikais.

„Mūsų nepalyginamai mažiau negu Lietuvoje, kur katalikai sudaro daugumą, ar Latvijoje, kur irgi katalikų palyginti daug, tad mums ši popiežiaus kelionė bus nemenkas iššūkis“, viename neseniai duodame interviu sakė vyskupas Jourdan. „Tačiau tai bus iššūkis ir popiežiui, nes jis atvyks pas mažiausią iš lig šiol lankytų katalikų bendruomenių ir į labiausiai laicizuotą iš visų lig šiol lankytų šalių“.

Keturi iš dvylikos šiandien Estijoje tarnaujančių kunigų yra estai. Pasak vyskupo, tai labai daug žadantis ženklas. „Gal sulauksime laikų kai Estija turės estą vyskupą, panašiai kaip jau vietinius vyskupus turi suomiai ir norvegai katalikai, o švedai turi ir kardinolą“. (JM / VaticanNews)

2018 rugpjūčio 29, 16:18