Beta versija

Cerca

Vatican News
Bario Šv. Mikalojaus bazilika Bario Šv. Mikalojaus bazilika 

Maldos už taiką susitikimas Baryje. Šv. Mikalojų gerbia visi krikščioniški Rytai

Svarbiausias šios savaitės Bažnyčios gyvenimo įvykis bus maldos susitikimas už taiką Artimuosiuose Rytuose, vyksiantis šeštadienį pietų Italijos Apulijos regiono Bario mieste. Šį miestą garsina jame palaidotas šv. Mikalojus, kurį gerbia visų pirma Rytų krikščionys.

Popiežiaus Pranciškaus sušauktame susitikime dalyvaus Konstantinopolio, Aleksandrijos ir Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchai, Aleksandrijos koptų, Kilikijos armėnų, asirų ortodoksų patriarchai, kitų Rytų Bažnyčių vadovai ir atstovai, taip pat Šventosios Žemės katalikų ir liuteronų Bažnyčių atstovai. Maskvos patriarchatui ekumeniniame maldos už taiką susitikime atstovaus metropolitas Hilarionas.

Kaip Šventojo Sosto žinių tarnybai sakė Bario vyskupas Francesco Cacucci, šiam susitikimui neatsitiktinai pasirinktas Bario miestas, nuo seno traukiantis piligrimus iš viso pasaulio, ypač iš krikščioniškųjų Rytų. Kiekvieną dieną prie šv. Mikalojaus relikvijų meldžiasi piligrimai iš Rusijos ir kitų ortodoksų tradicijos Europos šalių, taip pat iš Artimųjų Rytų. Nuo seno Bario mieste gyvena Rytų krikščionių bendruomenės. Pastaruoju metu, kai kartu migracija jų narių skaičius dar labiau išaugo, Bario katalikų vyskupija pradėjo su tikėjimo broliais rytiečiais dalytis maldos namais. Kai kuriomis Bario senamiesčio bažnyčiomis leista sekmadieniais naudotis etiopams ir eritrėjiečiams. Savo pastovią maldos vietą vienoje katalikų bažnyčioje turi gruzinai ortodoksai. Šv. Mikalojaus relikvijos nuo seno garsina Bario miestą visuose krikščioniškuose Rytuose.

Šia proga galima priminti, kad pernai daugiau kaip du mėnesius urna su šv. Mikalojaus relikvijomis buvo Rusijoje. Nuo 2017 m. gegužės iki liepos šv. Mikalojaus relikvijos buvo Maskvoje ir Peterburge, kur jas lankė dešimtys tūkstančių rusų stačiatikių.

Pernykštė relikvijų piligrimystė buvo nepaprastas įvykis dar ir dėl to, kad keliaudamos į Rusiją, relikvijos pirmą kartą po 930 metų buvo pajudintos iš jų įprastinės saugojimo vietos – šv. Mikalojui dedikuotos bazilikos, Bario uostamiestyje.

Šv. Mikalojus

Nėra išlikę daug patikimų istorinių duomenų apie Mikalojaus gyvenimą, tad jo biografija remiasi krikščionių tradicijoje išsaugotais pasakojimais. Jis gimė Mažojoje Azijoje tarp 260 ir 280 m. Ketvirtojo amžiaus pradžioje, imperatoriaus Diokleciano krikščionių persekiojimo metais, Mikalojus buvo įkalintas, tačiau atgavo laisvę Konstantinui 313 m. panaikinus krikščionybės draudimą. Netrukus Mikalojus buvo išrinktas Miros vyskupu. Manoma, kad Mikalojus dalyvavo pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje 325 m. Mirė gruodžio 6 dieną, kaip manoma, 343 m.

Grasas apie švento gyvenimo vyrą ir uolų ganytą greitai paplito po visą Mažąją Aziją. Ilgainiui atsirado ir daugybė liudijimų apie Mikalojaus stebuklus. Iš Mažosios Azijos Mikalojaus kultas išplito visoje Bizantijos imperijoje ir pasiekė pietinę bei centrinę Italijos dalis. Didžiausią postūmį šventojo pažinimui ir populiarumui davė jo palaikų perkėlimas iš Miros į pietų Italijos uostamiestį Barį.

Turkams skverbiantis į Bizantijos teritoriją, Bario uostamiesčio gyventojai, kurių dauguma buvo jūreiviai ir žvejai, susirūpinę savo globėjo saugumu, slapta parsigabeno Mikalojaus relikvijas į savo miestą. Pasak tradicijos, tai įvyko 1087 m. gegužės 9 d. Nuo to laiko šv. Mikalojaus relikvijos saugomos jam dedikuotoje Bario bazilikoje. (JM / VaticanNews)

2018 liepos 04, 12:58