Pranciškaus sveikinimas „Išlaisvinimo teologijos“ tėvui
Dominikonui iš Peru Gustavo Gutierrez Merino, kuriam birželio 8-ąją sukaks 90 metų, popiežius Pranciškus pasiuntė šia proga trumpą sveikinimo laišką.
„Prisidedu prie tavo padėkos Dievui ir tau dėkoju už tavo indėlį Bažnyčiai ir žmonijai teologinėje tarnystėje bei pirmenybinėje meilėje vargšams ir visuomenės atstumtiesiems. Ačiū už tavo pastangas ir tavo būdą kreiptis į kiekvieno sąžinę, kad niekas neliktų abejingu skurdo ir atskirties dramos akivaizdoje“.
Šventasis Tėvas padrąsino ir palinkėjo teologui toliau liudyti Evangelijos džiugesį, prašydamas ir maldos už jį patį. „Tegu Jėzus tave laimina ir šventoji Mergelė tesaugo, broliškai, Pranciškus“, rašo popiežius sveikinimo pabaigoje.
Gustavo Gutierrez OP yra žinomas kaip itin lotynų Amerikoje paplitusios „Išsilaisvinimo teologijos“ tėvas. Taip pavadinta minties srovė, skelbianti evangelinę pirmenybę vargšams, nagrinėjanti išlaisvinimo iš įvairiopo pavergimo klausimus, nėra vertinama vienodai. Kai kuriems ji yra „erezijos“ sinonimas, žinant, kad Tikėjimo mokymo kongregacija skyrė sankcijas keliems „išsilaisvinimo teologijos“ autoriams. Kitiems tai „tikrosios“ krikščionybės atradimas ar žadinimas. Abu šie kraštutiniai požiūriai supaprastina tikrovę.
1984 metais šv. Jonas Paulius II patvirtino Tikėjimo mokymo kongregacijos, kuriai vadovavo kardinolas Josephas Ratzingeris, būsimasis Benediktas XVI, instrukciją apie „kai kuriuos Išlaisvinimo teologijos aspektus“.
Skaitant šią instrukciją galima suprasti, jog iš tiesų reikia kalbėti ne apie „teologiją“, bet „teologijas“. Iš tiesų kai kurios iš jų pamina krikščionišką doktriną ir gyvenimo praktiką, ypač priimdamos marksistinės minties tezes ar principus. Pavyzdžiui, jei priimama marksistinė prielaida, jog žmonijos istorijos dėsnis iki šiol buvo „klasių kova“, tada visa krikščioniška tikrovė suvokiama tik šio dėsnio viduje. Tada ir pati Bažnyčia nebėra mistiniu Kristaus Kūnu, tačiau klasių kovos išraiška ir rezultatu.
Tačiau instrukcijoje taip pat aiškiai pabrėžiama, kad ne visos „išlaisvinimo teologijai“ priskiriamos idėjos persisėmė transcendenciją neigiančiu marksizmu ir yra tarpusavyje suderinamos. Joje rašoma:
„Ši instrukcija turi tikslų ir apribotą tikslą: ji nori atkreipti ganytojų, teologų ir visų tikinčiųjų dėmesį apie nukrypimus ar riziką nukrypti, pavojingus tikėjimui ir krikščioniškam gyvenimui, esančius kai kuriose išsilaisvinimo teologijos formose, kurios nepakankamai kritiškai remiasi įvairių marksistinės minties srovių mutavusiomis sąvokomis.
Šis priminimas jokiu būdu neturi būti interpretuojamas kaip pasmerkimas visų tų, kurie dosniai ir autentišku evangeliniu nusiteikimu nori atsiliepti į pirmenybinį dėmesį vargšams. Jis neturi pasitarnauti kaip pateisinimas visiems tiems, kurie tragiškų ir skubių skurdo bei neteisingumo problemų akivaizdoje yra užsibarikadavę neutralume ir abejingume. Priešingai, (instrukcija) yra padiktuota įsitikinimo, jog dideli ideologiniai nukrypimai neišvengiamai išduoda vargšus. Kaip niekad Bažnyčia žada pasmerkti piktnaudžiavimus, neteisingumus, pasikėsinimus į laisvę, kur tik susiduria, kas bebūtų jų autoriai, ir kovoti jai priderančiomis priemonėmis už žmogaus teisių gynimą ir sklaidą, ypač vargšų asmenyje“.
Galima būtų tarti, kad už tokias pastangas popiežius Pranciškus ir padėkojo dominikonui iš Peru Gustavo Gutierrez Merino, kurį, beje, buvo priėmęs ir asmeniškai vienoje audiencijoje 2013 metų rugsėjo mėnesį. (RK / Vatican News)
