Popiežius sekmadienio vidudienį: Viešpats mus siunčia į mūsų laikų kryžkeles
„Šios dienos Evangelijos palyginimu apie vestuvių pokylį Jėzus atskleidžia planą, kurį Dievas sumanė žmonijai“, – sakė Pranciškus, pradėdamas sekmadienio Evangelijos komentarą. „Karalius, kuris „kuris kėlė savo sūnui vestuves“ (Mt 22, 2) – tai Tėvas, kuris siųsdamas į pasaulį savo viengimį Sūnų, surengė visai žmonių šeimai nuostabią meilės ir bendrystės šventę. Du kartus karalius siunčia savo tarnus kviesti svečių, tačiau jie atsisako, nes jiems rūpi kas kita – laukai ir verslas. Dažnai ir mes kaliame savo interesus ir materialius dalykus aukščiau mus kviečiančio Viešpaties. Tačiau palyginimo karalius nenori, kad pokylio menė liktų tuščia, jis trokšta pasidalinti savo karalystės turtais. Tad jis sako tarnams: „Eikite į kryžkeles ir ką tik rasite, kvieskite į vestuves“ (Mt 22, 9). Taip elgiasi Dievas: atstumtas jis nepasiduoda, kartoja kvietimą, prašo suvadinti visus esančiuosius kryžkelėse, nė vieno neatmesti.“
Popiežius patikslino, kad originalus terminas, kurį vartoja evangelistas Matas, reiškia gatvių ribas, tai yra tas vietas, kur baigiasi miesto gatvės ir prasideda keliai, vedantys į užmiestį, už užstatytos teritorijos ribų, kur gyvenimas yra sunkesnis. Būtent pas šiuos paribių žmones palyginimo karalius siunčia savo tarnus, neabejodamas, kad tarp jų suras norinčiųjò susėsti prie stalo. Taigi menę užpildo atstumtieji, tie, kurių niekas nelaikė vertais dalyvauti šventėje, vestuvių pokylyje.
„Bažnyčia yra pašaukta eiti į mūsų laikų kryžkeles, tai yra į geografines ir egzistencines žmonijos periferijas, į tas paribių vietas ir situacijas, kuriose gyvena nevilties slegiami žmonės. Neturime tenkintis patogiais ir įprastais evangelizavimo ir meilės liudijimo būdais, bet turime visiems atverti savo širdies ir bendruomenių duris, nes Evangelija nėra rezervuota tik nedaugeliui išrinktųjų. Ir tuos, kurie gyvena paribiuose, net ir tuos, kuriuos visuomenė atmeta ir niekina, Dievas laiko vertais savo meilės. Jis kelia puotą visiems: teisiesiems ir nusidėjėliams, geriesiems ir blogiesiems, išsilavinusiems ir beraščiams.“
Tačiau keliama viena sąlyga: reikia būti apsivilkusiems vestuvinį drabužį. Toliau palyginime sakoma, kad kai menė prisipildė, karalius atėjo pasveikinti svečių ir pamatė vieną be vestuvinio drabužio – tokio proginio apsiausto, kuris prie įėjimo buvo duodamas kiekvienam pakviestajam. Šis žmogus atsisakė neatlyginamai duodamos dovanos, tad karaliui neliko nieko kito, kaip išvaryti jį lauk. Šis pakviestasis sutiko ateiti į vestuves, bet nebrangino kvietimo, manė, kad jis yra pats yra savo gyvenimo šeimininkas ir jokie vestuviniai drabužiai jam nereikalingi. Popiežius sakė, kad vestuvinis drabužis – tai neatlyginamai mums dovanojamo Dievo gailestingumo simbolis. „Nepakanka priimti kvietimą sekti Viešpačiu, bet taip pat reikia ryžtis eiti atsivertimo keliu, keisti širdį. Gailestingumo rūbas, kurį Dievas mums be paliovos siūlo, yra nemokama jo meilės dovana, malonė. Turime ją priimti su nuostaba ir džiaugsmu.“
Baigdamas popiežius prašė melsti Mergelės Marijos užtarimo: „Ji mums tepadeda sekti palyginimo tarnų pavyzdžiu, išeiti iš savo schemų ir siaurų pažiūrų, visiems skelbti, kad Viešpats visus kviečia į savo pokylį, visiems dovanoja savo išganingą malonę.“
Po kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais tikinčiaisiais kalbėtos „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius išsakė savo artumą žmonėms įvairiuose pasaulio regionuose, ypač Kalifornijoje, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse, kenčiantiems nuo gaisrų. Pranciškus taip pat paminėjo labai trapias paliaubas Kalnų Karabacho regione, linkėjo, kad jų būtų laikomasi ir kad jos taptų pastovia taika. Sekmadienio vidudienį paminėtas ir naujas palaimintasis Karolis Acutis, kurio beatifikacijos iškilmės vyko šeštadienį Asyžiuje. Galiausiai Šventasis Tėvas priminė savo maldos intenciją spalio mėnesiui. Prašė melstis, kad tikintieji pasauliečiai, ypač moterys, turėtų daugiau galimybių eiti atsakingas pareigas Bažnyčios institucijose. (JM / Vatican News)
