Prieš duodamas priesaiką J. Bidenas su šeima dalyvavo šv. Mišiose Prieš duodamas priesaiką J. Bidenas su šeima dalyvavo šv. Mišiose 

JAV vyskupų konferencijos pirmininko laiškas naujajam prezidentui

Sausio 20 dieną Josephas R. Bidenas davė priesaiką ir oficialiai pradėjo eiti Jungtinių Amerikos Valstijų pareigas. Iš 46 JAV prezidentų jis yra antrasis, po 1963 metais nužudyto Johno F. Kennedy, JAV prezidentas katalikas.
Prezidento priesaiką J. Bidenas davė uždėjęs ranką ant šeimos Biblijos
Prezidento priesaiką J. Bidenas davė uždėjęs ranką ant šeimos Biblijos

J. Bidenas ne kartą yra sakęs, kad į savo tikėjimą į Dievą žiūri rimtai, kad tikėjimo šviesa jį iš tiesų gelbėjo ir gydė, kai 1972 metų gruodį avarijoje žuvo jo žmona Neilia ir dukra Naomi. Jis retai praleidžia sekmadienio Mišias. Inauguracijos dienos rytą naujasis prezidentas su žmona Jill, kitais šeimos nariais, draugais ir bendražygiais sudalyvavo šv. Mišiose Šv. Mato apaštalo katedroje Vašingtone. Savo inauguracinėje kalboje J. Bidenas apie dešimt kartų užsiminė apie tikėjimą, Šventąjį Raštą, buvimą Bažnyčios nariu. Prezidento priesaiką jis davė uždėjęs ranką ant savo šeimos Biblijos: tai devynioliktojo amžiaus pabaigos leidimas, kelis kartus didesnis už dabartinius.

Į naująjį krašto vadovą kreipėsi Los Andželo arkivyskupas José Gomez, JAV katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris jį sveikino su išrinkimu, išdėstė lūkesčius ir požiūrį į kai kuriuos jautrius klausimus, tokius kaip abortas.

Los Andželo arkivyskupas ir JAV vyskupų konferencijos pirmininkas J. Gomez
Los Andželo arkivyskupas ir JAV vyskupų konferencijos pirmininkas J. Gomez

„Šiandien mano maldose yra prezidentas ir jo šeima. Meldžiu Dievą suteikti jam išminties ir drąsos vesti šį didį kraštą, padėti išlaikyti šių dienų išmėginimus, gydyti pandemijos paliktas žaizdas, sumažinti aštrų politinį ir kultūrinį pasidalijimą, sutelkti žmones, tuo pat metu atnaujinti atsidėjimą Amerikos kūrimo siekiams, kad būtų viena Dievo tauta, įsipareigojusi dėl visų laisvės ir lygybės“, – rašo JAV vyskupų pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad katalikų vyskupai nėra šališki žaidėjai krašto politikoje, tačiau už milijonų amerikiečių sielas atsakingi ganytojai, visų savo kaimynų poreikių advokatai. Visur pasklidusios katalikų parapijos, mokyklos, ligoninės ir kitos tarnystės skleidžia esmingai svarbią atjautos ir rūpinimosi kultūrą, tarnauja moterims, vaikams ir seneliams, vargšams ir ligoniams, kaliniams, migrantams, atstumtiesiems, nepaisant jų kilmės ir religijos.

 

„Kai kalbame apie Amerikos viešojo gyvenimo klausimus, mėginame vadovauti sąžinėms ir siūlyti principus. Šių principų šaknys yra Jėzaus Kristaus Evangelijoje ir Bažnyčios socialiniame mokyme. Jėzus Kristus apreiškė Dievo meilės planą kūrinijai ir tiesą apie žmogaus asmenį, kuris yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, turi Dievo suteiktą orumą, teises ir pareigas ir yra pašauktas transcendentinei ateičiai. Remdamiesi šiomis tiesomis, kurios atsispindi Nepriklausomybės deklaracijoje ir Teisių Bilyje, vyskupai ir katalikų tikintieji vykdo Kristaus priesaką mylėti Dievą ir artimą, stengiasi kurti tokią Ameriką, kuri gerbtų žmogaus orumą, didintų lygybę ir galimybes, būtų atvira kenčiančiajam ir silpnajam“, – tęsiama arkivyskupo Gomezo laiške JAV prezidentui Bidenui ir primenama apie JAV vyskupų parengtą leidinį, skirtą „Tikinčio piliečio sąžinės formavimui“, nagrinėjančiam aborto, eutanazijos, mirties bausmės, imigracijos, rasizmo, skurdo, rūpesčio aplinka, baudžiamojo teisingumo, ekonominio vystymosi ir tarptautinės taikos klausimus.

Arkivyskupas J. Gomez
Arkivyskupas J. Gomez

„Šiais ir kitais klausimais mūsų meilės pareiga ir mūsų moraliniai principai kreipia spręsti išmintingai ir užimti pozicijas, kurios nesutampa su politinėmis kairės ar dešinės kategorijomis, su dviejų didžiųjų politinių partijų platformomis. Mes dirbame su kiekvienu prezidentu ir kiekvienu kongresu. Kai kuriais klausimais atsiduriame labiau demokratų partijos pusėje, o kitais – respublikonų. Mūsų prioritetai niekada nėra šališki. Mes visų pirma esame katalikai ir siekiame ištikimai sekti Jėzumi Kristumi, skleisti Jo viziją apie žmonių brolybę ir bendruomenę“, – pažymi JAV vyskupų konferencijos pirmininkas ir nurodo, kad laukia darbo pradžios su prezidentu Bidenu, jo administracija ir naujuoju kongresu. Kaip visada, vienose srityse galima tikėtis artimo bendradarbiavimo, kitose –  nesutarimo ir oponavimo.

Vis dėlto santykis, anot arkivyskupo Gomezo, su prezidentu Bidenu bus išskirtinis tuo, kad tai pirmasis prezidentas per 60 metų, kuris išpažįsta katalikų tikėjimą.

J. Bideno inauguravimo 46 JAV prezidentu momentas
J. Bideno inauguravimo 46 JAV prezidentu momentas

„Tuo metu, kai Amerikos kultūroje auga agresyvus sekuliarizmas, kai tikintieji patiria daug iššūkių, bus gera komunikuoti su prezidentu, kuris aiškiai supranta, giliu ir asmenišku būdu, tikėjimo ir religinių institucijų svarbą. Pono Bideno pamaldumas ir jo asmeninė istorija yra jaudinantis liudijimas, kaip tikėjimas suteikė palengvėjimą tamsos ir tragedijos metu, jo ilgalaikis įsipareigojimas dėl vargstančiųjų, evangelinio prioriteto – visa tai teikia daug vilties ir įkvepia“, – pažymi Los Andželo arkivyskupas.

Tuo pat metu, priduria JAV vyskupų pirmininkas, esant įsitikinusiems, kad reikia skelbti visą Evangeliją, laiku ir nelaiku, taip pat tada, kai nepatogu ir kai Evangelijos tiesa kreipia priešinga kryptimi, nei eina plačioji visuomenė ir jos kultūra, privalu pažymėti, kad naujasis prezidentas remia kai kurias politikas, kurios gali didinti moralinį blogį, kelti grėsmę asmens gyvybei ir orumui, ypač aborto, kontracepcijos, santuokos ir lyties supratimo (gender) srityse. Nerimą kelia Bažnyčios ir tikinčiųjų laisvės varžymas gyventi pagal savo sąžinę.

Aborto problema, pasak arkivyskupo Gomezo, yra prioritetinė ir jos negalima nutylėti, nors tai nereiškia, kad ji vienintelė. Abortu tiesiogiai kėsinamasi į žmogišką gyvybę, tai ne vien privatus reikalas. Jis žeidžia moteris, šeimų santykius, kelia abejones dėl brolybės ir solidarumo. Bažnyčia tikisi, kad vietoje aborto ir kontracepcijos prieigos plėtimo daugiau dėmesio bus skiriama socialiniam teisingumui, toms kultūrinėms ir ekonominėms priežastims, dėl kurių dažnai pasirenkamas abortas, ypač vargstančiųjų ir mažumų tarpe. (RK / Vatican News) 

2021 sausio 21, 13:45