„Pažink save – pažink brolį“

„Manau, kad praėjus dvejiems metams nuo Abu Dabio dokumento pasirašymo dar neįmanoma apibendrinti to, kas kaip tik šiuo metu smarkiai plėtojasi. Dokumento pasirašymas sukūrė atvirumo, nuoširdumo, bendradarbiavimo erdvę, kurioje bus galima išmintingai ir įsigilinus atlaisvinti daug likusių mazgų“, – sakė kardinolas Miguel Ayuso Guixot, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, komentuodamas vasario 4-ąją minėtą pirmąją Tarptautinę žmonių brolybės dieną ir jos genezę: popiežiaus ir didžiojo Al Azharo imamo susitikimą 2019 vasario pradžioje.

„Buvo nubraižytas žemėlapis. Galiu pasakyti, kad netrūko progų kalbėtis su kitų religinių tradicijų atstovais apie brolybės ir sambūvio temas“, – tęsė kardinolas. Jis paminėjo Aukštojo komiteto žmonių brolybei iniciatyvas, 2020 gegužės 14 dienos maldą, pasninką ir kreipimąsi į Kūrėją už žmoniją, kuri dėl pandemijos atsidūrė tokioje sunkioje padėtyje. Dar vienas svarbus žingsnis brolybės keliu yra popiežiaus Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“.

Kodėl brolybės principas yra svarbus, kodėl reikia siekti jo visuotinio sklidimo, priėmimo įvairiose aplinkose, įvairiuose lygiuose? Kodėl, kaip yra pasakęs popiežius, greta žinomo posakio „pažink save“ turime pridurti – „pažink brolį“: jo istoriją, kultūrą, tikėjimą?

Pasak kardinolo Ayuso Guixot, visų pirma, todėl, kad nėra tikro savęs pažinimo be kito pažinimo. Taip pat todėl, kad broliškas vienas kito pažinimas atsveria dabartinę abejingumo ir godumo kultūrą, kuri kuria nežmogišką, nesvetingą pasaulį. 

Popiežiškojo tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas pabrėžė religinių lyderių pareigas ir atsakomybę, asmeninę ir kolektyvinę, kreipiant visą žmoniją, tikinčius ir netikinčius, brolybės keliu.

„Yra aišku, kad reikia įsipareigoti, kad brolybės ir socialinės draugystės temos vis dažniau atsidurtų skirtingų religinių tradicijų išpažinėjų pokalbių centre, ypač tokiu nesaugiu dėl pandemijos laiku, kaip dabartinis. Turime įsisąmoninti, jog mums reikia naujo ir visuotinio solidarumo, naujo dialogo apie mūsų ateitį“, – sakė kardinolas Ayuso Guixot. – „Galime ir privalome visuomenėms, kurių dalis esame, pasiūlyti mūsų bendras vertybes ir giliausius įsitikinimus, ypač žmogaus asmens šventumo ir neliečiamumo sampratą“. Tikėjimo perspektyvoje Dievas yra visų Kūrėjas, todėl esame tos pačios šeimos nariai ir tokiais esant turime vienas kitą pripažinti.

Neįmanoma siekti Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų susitaikymo, jei neatsispiriama nuo bendro pagrindo: prievartos ir karo pasmerkimo bei atmetimo. Jėgos ir galios kultūrą turi keisti susitikimo kultūra. Turime jaustis, anot kardinolo, tarsi kelionės draugai, suprasdami, kad ne viskas gali būti išspręsta dabar ir tuoj pat. (RK / Vatican News)

2021 vasario 05, 13:04