Kardinolo G. B. Re ingresas Ostijoje
Giovanni Battista Re, popiežiaus šv. Pauliaus VI kraštietį iš Brešios vyskupijos, 2001 metais į Kardinolų kolegiją įvesdino popiežius šv. Jonas Paulius II. Ilgus metus Vatikane tarnavęs kardinolas Re yra Vyskupų kongregacijos prefektas emeritas ir buvęs Lotynų Amerikos komisijos pirmininkas. Jis dalyvavo dviejose konklavose 2005 ir 2013 metais, 2017 metais buvo išrinktas kardinolų kolegijos vicedekanu, o šių metų sausio mėnesį – dekanu ir Romos metropolijoje esančios Ostijos vyskupijos tituliniu vyskupu.
Praeityje Ostijos vyskupui priklausė teisė konsekruoti išrinktąjį popiežių vyskupu, jei jis dar nebuvo priėmęs vyskupystės, ir patepti imperatorių. Todėl jam nuo seniausių laikų suteikta teisė nešioti palijų, kurį iki IX amžiaus galėjo nešioti tik popiežiai. Dabar palijus suteikiamas visiems arkivyskupams metropolitams. Šių metų birželio 29 dieną, minit Apaštalų šv. Petro ir Pauliaus iškilmę, popiežius Pranciškus asmeniškai uždėjo kardinolui G. B. Re palijų.
Kardinolų kolegijos dekano pareiga sušaukti konklavą naujo popiežiaus rinkimams, vadovauti konklavai, išrinktojo Romos vyskupo paklausti, ar jis priimą išrinkimą ir, jei taip, kokiu vardu vadinsis. Todėl dekanui svarbu dalyvauti konklavoje, tačiau, kaip žinia, kardinolas G. B. Re dėl amžiaus jau nebegali joje dalyvauti – jam yra 86 metai, o dalyvavimo ir balsavimo konklavoje teisę turi tik ne vyresni nei aštuoniasdešimties metų kardinolai. Jei dekanas negali dalyvauti konklavoje, šias pareigas vykdo vicedekanas ar kitas iš konklavoje dalyvaujančių vyriausiųjų kardinolų.
Prieš kardinolą G. B. Re Ostijos vyskupo titulas priklausė kardinolui Angelo Sodano, kuris prieš metus (2019 m. gruodžio 21 d.) atsistatydino iš Kardinolų kolegijos dekano pareigų, ir kardinolui Josephui Ratzingeriui, kuris eidamas Kardinolų kolegijos dekano pareigas 2005 metais buvo išrinktas popiežiumi Benediktu XVI. Tai retas, nors ne vienintelis atvejis tūkstantmetėje kardinolų kolegijos istorijoje – nuo 1088 metų net dvylika Ostijos vyskupų išrinkti popiežiais, o nuo XVI šimtmečio pabaigos Ostijos vyskupijos sostas priklauso Kardinolų kolegijos dekanui.
Ostijos vyskupija nuo antikos laikų laikoma svarbiausia vyskupija po Romos.
Dabartinė Ostijos vyskupijos katedra dedikuota III amžiaus kankinei tremtinei šv. Aurėjai. Manoma, kad ji palaidota katedros vietoje buvusiose kapinėse, kuriose IV amžiuje palaidota ir 387 metais Ostijoje mirusi šv. Monika, šv. Augustino motina. Neabejojama, kad toje vietoje buvo pirmųjų amžių krikščionių šventovė, tačiau neaišku, ar tai ta pati, ant kurios pastatyta dabartinė Šv. Aurėjos katedra senojo Ostijos miesto teritorijoje, netoli vietos, kurioje Tibras įteka į Tirėnų jūrą.
1962 metais Ostijos vyskupijos pastoracija tapo priklausoma nuo Romos vyskupijos. Nuo tada Ostijos apaštališkasis administratorius yra popiežiaus vikaras Romoje, o sielovada dviejose vyskupijos parapijose pavesta augustinų ordino dvasininkams. 1984 metais popiežius šv. Jonas Paulius II atkūrė Ostijos kanauninkų kapitulą, kurią sudaro arkikunigas ir vienuolika kanauninkų. Jie paprastai dalyvauja naujojo Kardinolų kolegijos dekano – titulinio Ostijos vyskupo – įžengimo į Ostijos katedrą iškilmėje.
Popiežiaus Pranciškaus 2019 metų potvarkiu Kardinolų kolegijos dekano kadencija tęsiasi penkerius metus ir gali būti pratęsta dar tiek pat. Anksčiau kardinolų kolegijos dekanas būdavo išrenkamas ir popiežiaus patvirtinamas iki gyvos galvos. (SAK / Vatican News)
